Užmigo miestas, tik naktiniai drugiai
Žibintų šviesoje gyvais šešėliais mirga.
Kasnakt blaškaus aš paslaptingam rūke,
Girdžiu – atodūsiais kvieti pas save.
Vaiskiom akim hipnotizuoji mane.
Nors tu tyli, jaučiu, kad myli mane.
Ramiu žingsniu bandau pasiekti tave,
Bet aš žinau, tu vėl ištirpsi rūke.
Švelniai apgauk mane svaigiam žvaigždžių lietuje.
Švelniai apgauk mane jaukiam ryto glėbyje.
Švelniai meluoki man, jog patikėti negali,
Kad išsiskirsim amžinoj paslapty… paslapty…
Ir vėl paskęstu baltoje migloje.
Ir vėl tikiuosi, kad tu būsi šalia.
Ramiu žingsniu bandau pasiekti tave,
Bet aš žinau, tu vėl ištirpsi rūke.
Nešu tau puokštę nuoširdžių bučinių,
Kuriais šnabždėsiu: „Aš tave myliu”.
Kaip gaila, susitinkame tik čia,
Tik balto rūko stebuklingam sapne.
Švelniai apgauk mane svaigiam žvaigždžių lietuje.
Švelniai apgauk mane jaukiam ryto glėbyje.
Švelniai meluoki man, jog patikėti negali,
Kad išsiskirsim amžinoj paslapty… paslapty…
