Aš nuvažiuosiu Vilniaus miestelin
Ir nuspirksiu plieno dalgelį.
Ir aš nueisiu žalion girelėn
Ir aš nuskirsiu klevo kotelį.
Ir aš nuskirsiu klevo kotelį,
Aš užsitversiu ant dalgužėlės.
Tai aš nueisiu lygion lankelėn
Šienelio pjautie, viksvelės kirstie.
Ne taip aš pjoviau, kaip gailiai verkiau,
Ant dalgužėlės pasiremdamas.
Ant dalgužėlės pasiremdamas
Į sierą žemelę pažiūrėdamas.
— Oi žeme, žeme, žeme sieroji,
Oi kam priėmei tėvą, motulę?
Oi kam priėmei tėvą, motulę,
Priimik ir mane, jauną bernelį.
Žemelė tarė, bernelį barė:
— Dar tu pavarkie didžio vargelio.
Dar tu pavarkie didžio vargelio:
Žemelėj būsi, greitai supūsi.
