Kai Basanavičiaus gatve einu Palangoje
Ir seksualios panos žiūri tiktai į mane
Tirpstu jų akyse, kaip tirpsta burnoje ledai
Aš iškišu liežuvį ir apsilaižau lėtai
Vasara – kaip narkotikas:
Nuotykiai, egzotika, erotika.
Aš noriu susirasti paną, kad vakare
Pastatyčiau kokteilį videobare
Pumpuočiau miglą jau į dažytas akis
Apie šaltą šampaną ir karštas naktis
Lengvai apsvaigusią nuvežčiau ją į savo vilą
Demonstruočiau jau Maiko Taisono bylą
Dumblas…
Dumblas…
Dumblas…
Dumblas…
Nusileidžiu nuo tilto prie putojančios jūros
Šokoladinės senmergės pusnuogės guli
Slepia bukumą kramtant kranmtomą gumą
Ir dengia nuo saulės savo tuščią makaulę
Man negėda apnuogint lankstaus savo kūno
Ne be reikalo kas rytą aš kilnoju sunkumus.
Visiškai negeriu ir nerūkau…
Hmm, kam aš tai tau pasakiau?
Mano kedai brangūs ir drabužiai prabangūs
Aiški kalba ir Žaliakalnio slengas.
Nėr panos, kuri nesvajoja
Praleisti naktį su tokiu kaip aš pleibojum.
Dumblas…
Dumblas…
Dumblas…
Dumblas…
Teksto autorius: Justas Mamontovas (1992 m.)
