Galėčiau paskambint, ar parašyti
Bet neišdrįsčiau..
Galėčiau ir vėl aš atsiprašyti,
Bet išdavystės,
Lyg krentančios žvaigždės,
Man sužeidė širdį,
Tau neišpirkti..
Ir nesugrąžinti manęs jau tikrai,
Nes tu..
Tu nežinai, koks jausmas manyje gyvena..
Tu nežinai, kodėl aš kartais taip verkiu..
Tu nežinai, kodėl pasaulyje tiek melo..
Nes mano ašaras sukūrei tu..
Dairaisi aplink, šaukiesi likimo,
Lyg užkimimo..
Išeisiu ramiai, nes tu nematei,
Kad likimas, tai tik laiko gaišimas..
O aš netoli, buvau netoli,
Bet dabar esu naujam kely..
Tau nesugrąžinti manęs jau tikrai,
Nes tu..
Tu nežinai, koks jausmas manyje gyvena..
Tu nežinai, kodėl aš kartais taip verkiu..
Tu nežinai, kodėl pasaulyje tiek melo..
Nes mano ašaras sukūrei tu..
Tu nežinai, koks jausmas manyje gyvena..
Tu nežinai, kodėl aš kartais taip verkiu..
Tu nežinai, kodėl pasaulyje tiek melo..
Nes mano ašaras sukūrei tu..
