Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis
Purvinam danguj sušvito spindulys
Mus prie paskutinio uosto
Saulės spindulys paglosto
Į ateitį atverdamas duris
Tas mielas iškentėtas spindulys
Kiekvienam rasos lašelyje matyti jūrą
Kiekvienoj smiltelėj žemę pamatyt
Sugebėjome išmokti
Tik nemokam nusijuokt
Kai laisvę ateinam aplankyt
Ir laimė, rodos, laukia tiktai ryt
Tiek jūs, tiek ir mes
Vienodai bijome šviesos
Dabar tiek daug
Ir tiek mažai
Mums atrodo
Atėmė laikas
Tiems, kurie tave užmiršo, ištark „sveiki“
Juk be jų daugiau tu nieko neturi
Nebijok pradžios po galo
Spinduliai dėmes išvalo
Tu stovi savo laimės tarpdury
Tik pusmečiai ištirpo aštuoni
Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis
Ten kažkur aukštai pakibo vyturys
Laikas atkarpą iškirpo
Alkana širdis suvirpo
Čirena virš laukų kaip vyturys
Į praeitį užtrenkusi duris
Tiek jūs, tiek ir mes
Vienodai bijome šviesos
Dabar tiek daug
Ir tiek mažai
Mums atrodo
Atėmė laikas
