Kiemsargis uždegęs sniegą
Supamoj kėdėj užmiega
Ir nemato, kaip iš jūros
Tyliai išbrenda lietus
Paukščiai parskrenda į miestą,
Išsigąsta, susigėsta
Ir tylėdami apžiūri
Savo purvinus batus,
Savo purvinus batus
Priedainis:
Miestas purvinas ir senas –
Gipsas, marmuras, fontanai;
Nežinau, kodėl taip esam,
Nežinau, už ką geriu.
Senos knygos greit suyra
Iš dangaus monetom byra
Pranašystė išsipildė
Pasišildykim rankas
Pasišildykim rankas
Tik pasibaigė jaunystė –
Rožė ima ir pražysta;
Ir netrukus paaiškėja,
Kad jau nieko neturiu
Kas užpildys šitą spragą
Vakare, kol miestas dega?
Kas be nuodėmės atėjot,
Nukapokit man rankas
Nukapokit man rankas
Priedainis.
