Aš savyje jau pamirštą žodį radau
Viskas tolyn į nežinią, nieko daugiau
Tavo rankom atsiveria dangus
Tavo lūpom prasideda upė
Ir pasibaigia mintys negeros, tiek to
O, ruduo
Lapų aukso laivai
Jie dangumi nuneš
O, ruduo
Tylūs vėjo ženklai
Tu sulauk po žiemos manęs
Mintys atgal, atsiliepi, jas išgirdau
Ką supratai, tą priėmei, nieko daugiau
Vienumos išgyventas artumas
Sako, prarasto laiko nebūna
Vėl tyla tartum sniegas užklups namus
O, ruduo
Lapų aukso laivai
Jie dangumi nuneš
O, ruduo
Tylūs vėjo ženklai
Tu sulauk po žiemos manęs
