Nereikia žodžių, tegul akys kalba
Bet jie lyg paukščiai lūpomis vis plazda
Ratilais banguoja suteršta tyla
Bet visi jau skendi juodam lopšyje
Tik tyloje aš suprasiu tave
Suprasiu jausmus ir žodžių nebus
Tik tyloje aš suprasiu tave
Suprasiu jausmus ir žodžių nebus
Taip tylu pasauly, negirdėt balsų
Veidrodinių jūrų, dūžtančių giesmių
Bet jau rausta žvaigždės, darosi šviesu
Iš šešėlio glėbio jau varva juoku
Tik tyloje aš suprasiu tave
Suprasiu jausmus ir žodžių nebus
Tik tyloje aš suprasiu tave
Suprasiu jausmus ir žodžių nebus
