Menstruacinio ciklo metu vykstantys hormonų pokyčiai gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir emocijas, elgesį bei psichikos sveikatą. Tačiau riba tarp natūralių ciklo svyravimų ir sutrikimų dažnai lieka neaiški, o sunkesnės būklės, tokios kaip priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS), Lietuvoje ir kitose šalyse vis dar mažai atpažįstamos.
Šiais klausimais diskutuota Vilniaus universitete vykusiame atvirame mokslo ir klinikinės praktikos renginyje „Moterų psichologinė (emocinė) gerovė ir menstruacinis ciklas”, kuriame įvairių sričių mokslininkai ir gydytojai aptarė hormonų, smegenų veiklos bei emocinės savijautos sąsajas ir pristatė Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų emocinę gerovę menstruacinio ciklo metu rezultatus.
Moterų psichikos sveikatos skirtumai
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiologė prof. Ramunė Grikšienė atkreipė dėmesį, kad daugelis psichikos sveikatos sutrikimų dažniau diagnozuojami moterims nei vyrams.
„Maždaug dvigubai daugiau moterų nei vyrų bando nusižudyti. Moterims depresija diagnozuojama maždaug dvigubai dažniau nei vyrams, taip pat ir su nerimu susiję psichikos sutrikimai joms nustatomi dažniau. Anoreksija ir bulimija apskritai yra beveik vien moterims būdingos ligos – jomis maždaug tris kartus dažniau serga moterys nei vyrai, – pasakojo mokslininkė. – Du kartus daugiau moterų patiria ir potrauminio streso sutrikimą. Nors potrauminį stresą dažnai siejame su karo patirtimis, moterys rečiau patiria tokius įvykius, tačiau šis sutrikimas joms diagnozuojamas dažniau.”
Pasak prof. R. Grikšienės, tai tik dalis bendro vaizdo. „Ir čia kalbėjau tik apie psichikos ligas. Tačiau yra daug ir kitų fiziologinių ligų, kurios dažniau pasireiškia moterims. Pavyzdžiui, apie 80 proc. autoimuninių ligų, tokių kaip Šegreno sindromas ar išsėtinė sklerozė, diagnozuojama būtent moterims. Ar mes žinome, kodėl taip yra?” – klausė profesorė.
Medicinoje ilgai dominavo „vyriškas modelis”
Pasak prof. R. Grikšienės, viena iš priežasčių, kodėl apie moterų organizmą vis dar turime mažiau duomenų, slypi pačioje medicinos tyrimų istorijoje.
„Ilgą laiką medicininiai ir neuromokslų tyrimai buvo atliekami daugiausia su vyriškos lyties organizmais – tiek gyvūnų modeliuose, tiek klinikiniuose tyrimuose. Moters organizmas neretai buvo laikomas pernelyg sudėtingu dėl hormoninių svyravimų, kurie galėtų „iškreipti” tyrimų rezultatus”, – kalbėjo neurobiologė.
Toks požiūris, anot jos, turėjo pasekmių – tyrimai rodo, kad moterys dažniau patiria šalutinius vaistų poveikius, o kai kuriose medicinos srityse apie jų organizmą vis dar turime mažiau mokslinių duomenų.
„Tačiau situacija pamažu keičiasi. Kanadoje, Europoje ir Australijoje jau daugiau nei dešimtmetį vis aktyviau kalbama apie būtinybę medicininiuose tyrimuose sistemingai atsižvelgti į biologinės lyties skirtumus”, – sakė mokslininkė.
Smegenys ciklo metu gali keistis
Smegenys reguliuoja hormonų išsiskyrimą, tačiau hormonai, patekę į kraują, vėliau veikia ir pačias smegenis – ten esančius receptorius.
Prof. R. Grikšienė aiškino, kad estrogenų receptorių randama daugelyje smegenų sričių – smegenų kamiene, kuris reguliuoja budrumą ir miego ritmus, struktūrose, atsakingose už emocijas ir atmintį, ir priekinėje žievėje, kuri susijusi su sprendimų priėmimu ir impulsyvumo kontrole.
„Tai reiškia, kad hormonai veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir smegenis. Todėl natūralu, kad jų svyravimai gali turėti įtakos emocijoms, elgesiui ir bendrai savijautai”, – sakė mokslininkė. Lytiniai hormonai taip pat veikia neuromediatorius – serotoniną, dopaminą, oksitociną ir kitus.
Menstruacinis ciklas yra labai sudėtingas procesas, kurio metu vyksta nuolatinė sąveika tarp smegenų ir reprodukcinės sistemos. „Tyrimai rodo, kad ciklo metu gali kisti net smegenų struktūra. Pavyzdžiui, hipokampe – smegenų srityje, susijusioje su atmintimi ir emocijomis – neuronų jungčių skaičius gali keistis priklausomai nuo estrogeno lygio”, – pasakojo prof. R. Grikšienė.
Šiuolaikiniai magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad tam tikrose smegenų srityse ciklo metu gali kisti ir smegenų audinio tūris. „Tai nėra tik abstraktūs hormonų svyravimai – jie gali turėti labai realų neurobiologinį poveikį”, – aiškino mokslininkė.
Pasak jos, skirtingi hormonai gali veikti smegenų veiklą skirtingai. Estrogenas dažniau siejamas su didesniu smegenų aktyvumu, energija ir socialumu, o progesteronas – su ramybės, mieguistumo ar didesnio atsargumo būsenomis.
Kai kurioms moterims šie hormonų pokyčiai gali pasireikšti priešmenstruaciniu sindromu arba sunkesne jo forma – priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu.
Kai ciklo pokyčiai tampa rimtu sutrikimu
Nyderlandų Erasmus universiteto Psichiatrijos departamento mokslininkė, klinikinė psichologė dr. Jūratė Aleknavičiūtė renginyje pristatė priešmenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) pavyzdį, atskleidžiantį, kaip smarkiai menstruacinis ciklas gali paveikti moters emocinę būseną.
Ji papasakojo apie pacientę Laurą – 34 metų moterį, turinčią šeimą, auginančią mažą vaiką ir dirbančią kvalifikuotą darbą: „Iš pirmo žvilgsnio jos gyvenimas atrodė stabilus, tačiau iš tiesų ji ilgą laiką ieškojo pagalbos dėl sunkiai paaiškinamų emocinių būsenų.”
Pasak psichologės, psichikos sveikatos sistemoje jos sunkumai iš pradžių dažnai buvo siejami su alkoholio vartojimu. Bandydama rasti išeitį Laura lankė priklausomybių gydymo grupes, tačiau abstinencijos išlaikyti nepavykdavo, todėl ji būdavo pašalinama iš programų. Vis dėlto pati moteris jautė, kad alkoholis nėra pagrindinė problema – tai buvo bandymas susidoroti su ją gąsdinančiomis mintimis.
Šios būsenos kartodavosi cikliškai – maždaug savaitę prieš menstruacijas. Tuo laikotarpiu stiprėdavo nerimas, liūdesys, dirglumas, atsirasdavo konfliktų su artimaisiais, o kartais – ir minčių apie savižudybę. Po menstruacijų savijauta staiga pagerėdavo.
„Prasidėjus menstruacijoms ji jausdavosi energinga, kūrybinga, atsirasdavo ryšys su šeima. Tačiau po ovuliacijos kildavo liūdesys, nerimas ir dirglumas, o prieš menstruacijas ji pasiekdavo emocinį dugną”, – pasakojo dr. J. Aleknavičiūtė.
Pasak jos, tokie cikliniai emocinės būsenos svyravimai būdingi sunkiai priešmenstruacinio sindromo formai – priešmenstruaciniam disforiniam sutrikimui (PMDS). „Kartais sakau, kad skirtumas tarp PMS ir PMDS panašus kaip tarp stipraus peršalimo ir plaučių uždegimo”, – sakė mokslininkė.
Manoma, kad šią būklę gali patirti maždaug viena iš dvidešimties moterų. Tačiau diagnozė dažnai nustatoma tik po daugelio metų. „Tyrimai rodo, kad nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės gali praeiti net apie dešimt metų”, – teigė dr. J. Aleknavičiūtė.
Klinikinėje praktikoje diagnozė dažnai pasimeta
Akušerė-ginekologė Akvilė Vilkaitienė pabrėžė, kad klinikinėje praktikoje moterys dažnai kreipiasi dėl įvairių simptomų – nuo dirglumo ir nuovargio iki nerimo ar fizinio diskomforto.
„Kartais moteris galvoja, kad tai tiesiog jos charakteris arba kad ji tiesiog jautresnė. Tačiau tai gali būti ir pirmieji priešmenstruacinių sutrikimų signalai”, – teigė gydytoja.
Pasak jos, vienas iš sudėtingiausių aspektų – diagnostika. „Pacientės dažnai prašo atlikti hormonų tyrimus, tačiau tiek PMS, tiek PMDS atvejais hormonų lygiai dažniausiai būna normalūs. Problema yra ne hormonų kiekis, o padidėjęs nervų sistemos jautrumas jų pokyčiams”, – aiškino A. Vilkaitienė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvoje PMDS dažnai net neturi atskiro diagnostinio kodo, todėl realus šios būklės paplitimas lieka neaiškus.
Tyrimas Lietuvoje: daug moterų nežino apie PMDS
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Lauryna Filatovaitė-Vyčienė renginyje pristatė Lietuvoje atliktos apklausos rezultatus.
Tyrime dalyvavo apie 1600 moterų, kurios pasidalijo savo patirtimi apie emocinę savijautą menstruacinio ciklo metu. Rezultatai parodė, kad nors apie priešmenstruacinį sindromą yra girdėjusi didžioji dalis moterų, apie priešmenstruacinį disforinį sutrikimą žino tik nedidelė jų dalis.
Be to, net moterys, patiriančios stiprius simptomus, dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos. Pasak tyrėjų, tai rodo didelį informacijos trūkumą ir poreikį daugiau kalbėti apie moterų psichikos sveikatą.
Reikia daugiau kalbėti ir mažinti stigmą
Renginio pranešėjai sutiko, kad menstruacinis ciklas moterų savijautą veikia ne tik per biologinius procesus, bet ir per socialinį kontekstą – visuomenės lūkesčius, stereotipus ir kultūrines nuostatas.
Kaip teigė sociologė prof. Aurelija Novelskaitė, menstruacijos skirtingais laikotarpiais buvo interpretuojamos per įvairius mitus ir medicinines teorijas. Vienais laikotarpiais jos buvo laikomos organizmo „apsivalymo” procesu, kitais – moterų emocinio nestabilumo priežastimi. Tokios interpretacijos ilgainiui formavo tabu ir stereotipus, kurie iki šiol gali turėti įtakos tam, kaip moterys kalba apie savo patirtis ir kaip į jas reaguoja aplinkiniai.
Dr. J. Aleknavičiūtės teigimu, moterys, patiriančios priešmenstruacinį disforinį sutrikimą, neretai susiduria su nuvertinimu ar komentarais, kad tai tiesiog „moterų dalia”.
„Šioms moterims labai svarbu būti išgirstoms ir suprastoms. PMDS patiriančios moterys nėra kažkas kita – tai mūsų sesės, kolegės, partnerės”, – sakė ji.
Specialistai pabrėžia, kad didesnis visuomenės informuotumas apie menstruacinio ciklo poveikį emocinei sveikatai galėtų padėti ne tik geriau atpažinti tokius sutrikimus kaip PMDS, bet ir mažinti su šia tema vis dar susijusią stigmą. Taip pat svarbu stiprinti sveikatos priežiūros sistemą – aiškiau identifikuoti šį sutrikimą, įvesti atskirą diagnostinį kodą ir užtikrinti, kad specialistai būtų pasirengę atpažinti bei padėti pacientėms.
Lietuvos mokslininkai pradeda naują tyrimą
Siekdami geriau suprasti šių simptomų biologinius ir psichologinius mechanizmus, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai pradeda naują tyrimą. Jo metu bus tiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, patiriančios priešmenstruacinius simptomus, taip pat perimenopauzės laikotarpio moterys.
Tyrimas bus ilgalaikis – dalyvės pildys savijautos klausimynus, o vėliau bus kviečiamos į laboratoriją, kur mokslininkai matuos smegenų aktyvumą.
Be to, planuojama kurti psichoedukacijos priemones ir mobiliąją programėlę, kuri galėtų padėti moterims geriau suprasti savo savijautos pokyčius menstruacinio ciklo metu.
Tyrimą padeda įgyvendinti ir partnerių parama – prie iniciatyvos jau prisidėjo bendrovės EPAM, „Johnson Matthey” ir lietuviškas prekės ženklas „Gentle Day”.
