Vieną dieną užsitepi tą patį kremą, kurį naudoji jau ne vienerius metus, ir staiga oda pradeda perštėti. Kvepalai, kurie anksčiau atrodė malonūs ir prabangūs, ima erzinti, o po dušo atsiranda nemalonus tempimo jausmas. Daugelis moterų po 40-ies pastebi panašius pokyčius ir dažnai net nesusimąsto, kad kaltininkas gali būti ne nauja kosmetika, o kvapiosios medžiagos.
Jeigu pastaruoju metu oda dažniau parausta, niežti, atrodo sausesnė ar jautresnė nei anksčiau, tai nebūtinai reiškia, kad tapote „per jautri“. Dažnai keičiasi pati odos biologija, todėl ji kitaip reaguoja į tai, kas anksčiau nekėlė jokių problemų.
Kodėl po 40-ies kvapai staiga tampa problema?
Odos apsauginis barjeras tampa silpnesnis
Bėgant metams oda natūraliai praranda dalį lipidų, mažėja jos gebėjimas išlaikyti drėgmę, todėl apsauginis barjeras tampa mažiau atsparus išoriniams dirgikliams.
Dermatologai odos barjerą dažnai lygina su siena. Kai ji tvirta, dirginančios medžiagos sunkiau prasiskverbia į gilesnius sluoksnius. Tačiau kai apsauginė funkcija susilpnėja, net ir anksčiau puikiai toleruoti ingredientai gali pradėti kelti diskomfortą.
Būtent todėl kvapiosios medžiagos tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl brandesnė oda ima reaguoti paraudimu, perštėjimu ar sausumu.
Svarbu žinoti ir vieną dažnai painiojamą dalyką. Ant pakuotės esantis užrašas „unscented“ nebūtinai reiškia, kad produkte nėra kvapiųjų medžiagų. Kartais naudojami specialūs kvapų maskuokliai, kurie tiesiog panaikina žaliavų kvapą. Jei oda itin jautri, saugesnis pasirinkimas dažniausiai yra produktai, pažymėti „fragrance-free“.
Hormonų pokyčiai taip pat turi įtakos
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu mažėjantis estrogenų kiekis veikia ne tik savijautą ar miegą. Jis daro įtaką ir odai.
Ji gali tapti plonesnė, greičiau netekti drėgmės, dažniau parausti ir lėčiau atsistatyti po sudirginimo. Dėl šios priežasties kaklo, dekoltė ir veido oda tampa jautresnė būtent toms vietoms, kur dažniausiai naudojame kvepalus, kvapnius kremus ar kitus aromatingus produktus.
Kartais pokyčiai vyksta taip palaipsniui, kad jų net nesusiejame su naudojamomis priemonėmis. Atrodo, kad oda tiesiog „iš niekur“ pradėjo reaguoti, nors iš tiesų ji jau kurį laiką siunčia signalus, kad jai reikia daugiau švelnumo.
Kaip suprasti, kad kalti būtent kvapai?
Reakcija ne visada pasirodo iš karto
Viena priežasčių, kodėl kvapiųjų medžiagų sukeltą sudirginimą sunku atpažinti, yra ta, kad reakcija nebūtinai atsiranda iškart.
Kartais oda sureaguoja po kelių minučių, tačiau kai kuriais atvejais paraudimas, niežėjimas ar šerpetojimas pasirodo tik po paros ar net dviejų. Tuomet susieti problemą su konkrečiu produktu tampa kur kas sudėtingiau.
Dažniausi požymiai:
- odos perštėjimas;
- dilgčiojimas;
- sausos, pleiskanojančios vietos;
- paraudimas aplink nosį ar lūpas;
- niežėjimas;
- jautrumas kaklo srityje;
- šiurkštesnė odos tekstūra.
Jeigu šie simptomai kartojasi nuolat, verta peržiūrėti ne tik veido priežiūros priemones.
Kvapų gali būti kur kas daugiau, nei manote
Dažnai dėmesys nukrypsta tik į veido kremą, tačiau kvapiųjų medžiagų gausu ir kitur.
Jų gali būti:
- šampūnuose;
- kondicionieriuose;
- plaukų aliejuose;
- plaukų lakuose;
- kūno losjonuose;
- skalbikliuose;
- audinių minkštikliuose;
- SPF priemonėse;
- dekoratyvinėje kosmetikoje.
Jeigu bėrimai ar paraudimas dažniausiai atsiranda palei plaukų augimo liniją, už ausų arba ant kaklo, verta atkreipti dėmesį būtent į plaukų priežiūros priemones.
Etiketėse taip pat galima aptikti tokius kvapiųjų medžiagų komponentus kaip limonene, linalool, citronellol, geraniol ar eugenol. Jie nebūtinai kenksmingi, tačiau jautresnei odai kartais tampa papildomu dirgikliu.
Ar natūralūs kvapai visada yra geresnis pasirinkimas?
Labai dažnai manoma, kad natūralūs ingredientai automatiškai reiškia švelnesnį poveikį. Tačiau odos priežiūroje tai ne visada tiesa.
Eteriniai aliejai yra labai koncentruotos aktyvios medžiagos. Levandų, citrusų, rozmarinų, pipirmėčių ar arbatmedžio aliejai vieniems žmonėms puikiai tinka, tačiau kitų odą gali dirginti ne mažiau nei sintetiniai kvapai.
Ypač atsargios turėtų būti moterys, kurių oda linkusi į rožinę, dažnai parausta arba naudoja aktyvias priemones, tokias kaip retinolis ar rūgštys.
Todėl užrašai „natūralus aromatas“ ar „botaniniai ekstraktai“ dar negarantuoja, kad produktas bus tinkamas jautriai odai.
Kartais geriausias sprendimas yra ne ieškoti natūralesnio kvapo, o apskritai sumažinti jų kiekį kasdienėje rutinoje.
Ką daryti, jei oda jautriai reaguoja į kvapiąsias medžiagas?
Išbandykite dviejų savaičių pertrauką
Jeigu kyla įtarimų, kad būtent kvapai dirgina odą, verta atlikti paprastą eksperimentą.
Dvi savaites naudokite tik bekvapes priemones:
- švelnų prausiklį;
- drėkinamąjį kremą;
- apsaugą nuo saulės;
- jei įmanoma, ir bekvapį skalbiklį.
Taip pat venkite purkšti kvepalus ant kaklo, krūtinės ir kitų jautresnių vietų. Jeigu per šį laiką sumažėja niežėjimas, tempimas ar paraudimas, tikėtina, kad oda iš tiesų reagavo į kvapiąsias medžiagas.
Supaprastinkite rutiną
Kai oda sudirgusi, dažniausiai jai reikia ne daugiau priemonių, o mažiau.
Pagrindą gali sudaryti:
- švelnus prausiklis;
- drėkinamasis kremas;
- SPF apsauga dieną.
Naudinga ieškoti produktų su keramidais, glicerinu, pantenoliu, skvalanu, hialurono rūgštimi ar avižų ekstraktu. Kuo paprastesnė rutina, tuo lengviau suprasti, kas odai tinka, o kas ne.
Naujus produktus įveskite pamažu
Viena dažniausių klaidų – vienu metu pakeisti visą kosmetinę.
Jeigu norite išbandyti naują priemonę, pirmiausia ją kelias dienas testuokite ant mažo odos ploto. Tik įsitikinus, kad nėra reakcijos, verta naudoti ant viso veido. Taip daug lengviau nustatyti tikrąjį sudirginimo šaltinį.
Ar reikia atsisakyti kvepalų?
Nebūtinai. Jeigu mėgstate kvepalus, dažniausiai pakanka pakeisti jų naudojimo būdą.
Vietoje kaklo ar dekoltė zonos purkškite juos ant drabužių vidinės pusės, šaliko krašto ar plaukų šepečio. Taip sumažinsite tiesioginį kontaktą su jautria oda, tačiau vis tiek galėsite mėgautis mėgstamu aromatu.
Tas pats galioja ir kvapniems kūno kremams. Juos galima naudoti rečiau arba tepti mažiau jautrias kūno vietas.
Kartais odai reikia ne daugiau, o mažiau
Po 40-ies oda nebūtinai tampa prastesnė. Ji tiesiog aiškiau parodo, kas jai tinka, o kas ne.
Kartais didžiausią skirtumą sukuria ne naujas serumas, brangesnis kremas ar sudėtingesnė rutina, o keli labai paprasti pokyčiai. Jeigu oda pastaruoju metu atrodo sudirgusi, jautresnė ar nuolat išsausėjusi, verta pradėti nuo vieno eksperimento – kuriam laikui atsisakyti kvapiųjų priemonių ir stebėti pokyčius.
Neretai būtent tai tampa tuo mažu atradimu, kuris sugrąžina komforto jausmą. O kai oda gauna daugiau ramybės, drėgmės ir mažiau dirgiklių, ji dažnai atsilygina tuo, ko labiausiai norime: sveikesne išvaizda, mažesniu jautrumu ir geresne savijauta kiekvieną dieną.
