Jeigu man kada nors
Būtų lemta gimti iš naujo,
Aš tikiu, aš viliuos,
Kad vėl užvirtų venose kraujas.
Aš eičiau ten, kur mintys veda,
Kur tiktai dar jos neradom,
Nes žinau,
Kad net ir danguje vėjo klausant,
Man sukasi galva nuo jos balso.
Net ir tyloje šitiek garso,
Man sukasi galva nuo jos balso.
Vasarą ar vėl krentant lapams,
Man sukasi galva nuo jos kvapo.
Net ir danguje tarp svajonių
Sukasi galva nuo vienas kito skonio.
Ji tokia, kad sunku
Man būtų žodžiais ją aprašyt.
Sutinku, kad tik ji
Į žvaigždę danguje panaši.
Aš negaliu nuo jos pabėgti,
Leisti sielai kęst ir degti,
Nes žinau,
Kad net ir danguje vėjo klausant,
Man sukasi galva nuo jos balso.
Net ir tyloje šitiek garso,
Man sukasi galva nuo jos balso.
Vasarą ar vėl krentant lapams,
Man sukasi galva nuo jos kvapo.
Net ir danguje tarp svajonių
Sukasi galva nuo vienas kito skonio.
(x2)
