Turėjo bobutė
žilą oželį.
O ko, džiog džio,
žilą oželį.
Įšoko oželis
rūtų darželin.
Cip rip, cap cap,
rūtų darželin.
Išėjo bobutė
oželio varyt.
O ko, džiog džio,
oželio varyt.
Nedoras oželis
nenori klausyt.
Cip rip, cap cap,
nenori klausyt.
Paėmė bobutė
ilgą botagą.
O ko, džiog džio,
ilgą botagą.
Uždrožė oželiui
per pat uodegą.
Cip rip, cap cap,
per pat uodegą.
Išbėgo oželis
į tyrus laukus.
O ko, džiog džio,
į tyrus laukus.
Išėjo bobutė
oželio ieškot.
Cip rip, cap cap,
oželio ieškot.
Sutiko bobutė
du vilku pilku.
O ko, džiog džio,
du vilku pilku.
— Jūs mano vilkeliai,
jūs pilkužėliai.
Cip rip, cap cap,
jūs pilkužėliai.
Gal matėt, regėjot
žilą oželį?
O ko, džiog džio,
žilą oželį.
— Oi matėm regėjom
žilą oželį.
Cip rip, cap cap,
žilą oželį.
Jau žilo oželio
rageliai vieni.
O ko, džiog džio,
rageliai vieni.
Viename ragely
du miežio grūdu.
Cip rip, cap cap,
du miežio grūdu.
Antrame ragely
du rugio grūdu.
O ko, džiog džio,
du rugio grūdu.
Padarė bobutė
saldų alutį.
Cip rip, cap cap,
saldų alutį.
Suprašė svečiuosna
visus paukštelius.
O ko, džiog džio,
visus paukštelius.
Tiktai nepaprašė
pelėdos vienos.
Cip rip, cap cap,
pelėdos vienos.
Atėjo pelėda,
kad ir nekviesta.
O ko, džiog džio,
kad ir nekviesta.
Ir ji atsisėdo
pačioj kerčioje.
Cip rip, cap cap,
pačioj kerčioje.
Išvedė žvirblelis
pelėdą šokti.
O ko, džiog džio,
pelėdą šokti.
Numynė žvirblelis
pelėdai koją.
Cip rip, cap cap,
pelėdai koją.
Pelėda į teismą,
žvirblis ant tvoros.
O ko, džiog džio,
žvirblis ant tvoros.
Pelėda iš teismo,
žvirblis nuo tvoros.
Cip rip, cap cap,
žvirblis nuo tvoros.
Taip baigės oželio
tos pakasynos.
O ko, džiog džio,
tos pakasynos.
