Rašau tau laišką ant vandens,
Ant šilto vakaro rudens –
Žinau, jį gausi, kol dangus sutems.
Dar niekad nesakiau,
Todėl jame rašau:
Tu dar nematei,
Tu dar nežinai, ką aš moku.
Tu dar nematei,
Tu dar nebandei ką tik tau dovanoti galėčiau.
(x2)
Bandau pradėti nuo pradžių,
Nuo taip ilgai slėptų minčių,
Skaitau ant lapo tūkstančius raidžių –
Žinau, galiu geriau,
Todėl laiške rašau:
Tu dar nematei,
Tu dar nežinai, ką aš moku.
Tu dar nematei,
Tu dar nebandei ką tik tau dovanoti galėčiau.
(x2)
…dovanot galėčiau tau…
Kam klausyt, ką sako kiti?
Juk ir jie ne visad šventi.
Kam galvoti tik taip, kaip tau sako
Dievai netikri?
Tu dar nematei,
Tu dar nežinai, ką aš moku.
Tu dar nematei,
Tu dar nebandei ką tik tau dovanoti galėčiau.
