Kai pavargęs aš gulėsiu,
Atsigulęs palei klėtį –
Ale klėtį jau nugriovė:
Nei stribai, nei ne stribai
Tik atjojo mergužėlė,
Pamojavo mano vėlei
Ir aš sudegiau su klėtim,
Ir nustojo sopt širdis.
Štai atjoja du artojai,
Jie su giltine kovoja.
Guli giltinė pavargus,
Žiba kraujas smilkiniuos.
O artojai šitaip sako:
Karas-badas, badas-maras,
Man jau nieko nebereikia,
Tik tavęs labai ilgiuos.
Pagulėjęs palei klėtį,
Atsikelsiu-prisikelsiu
Ir į dangų nukeliavęs,
Aš paskambinsiu tuoj tau.
Labas rytas, mylimoji,
Kaip tau sekas, kaip gyvuoji?
Štai, esu aš nebegyvas,
Su tavim sapne kalbuos.
Štai atjoja du artojai,
Jie su giltine kovoja.
Guli giltinė pavargus,
Žiba kraujas smilkiniuos.
O artojai šitaip sako:
Karas-badas, badas-maras,
Man jau nieko nebereikia,
Tik tavęs labai ilgiuos.
