– Esu aš Marius man jau dvidešimt du.
Ir ilgus savo plaukus į kasytes pinu.
Megztukas mano žalias dar nuo senų laikų,
Kurį radau po eglute kartu su meškiuku.
– Myliu aš žvėrelius, myliu ir paukštelius.
Nuskriaust drugelio mažo tikrai aš negaliu.
Ir man tas pats kad kieme visi žydru vadina
Ir šaukia chebra įkandin: “Būk tikras vyras!”
Pirmas Priedainis:
– O-o duok, duok, duok į snukį duok!
– Kad man širdis neleidžia.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– Geriau Jūs man suduokit.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– Vyrai, nepjaukit grybo.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– Esu aš pacifistas.
– Mariau, esi tu brudas. Kodėl plaukų neplauni?
Ką reiškia ta cypočka su blėka kažkokia?
Kada mužikas būsi, ragų kam nors atlauši
Ir ta megztinį žalią išmesi kada nors?
– Klausyk, jau mus užkniso ta tavo linksma roža.
Tu senas potnas hipi, drugeliai tau draugai.
Palaistyk dar gėlytes, šuniuką pavedžioki.
Paganas pacifiste, eik lauk, sunervavai.
Antras Priedainis:
– O-o duok, duok, duok į snukį duok!
– Tu pankas nedabytas.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– “Pink Floid’ai” tau patinka.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– Tu smirdantis debile.
– Duok, duok, duok į snukį duok!
– Uh, hipių nekenčiu!
