Aš negaliu pakęst vaikų darželio.
Žalių krūmų ir mėlyno suolelio.
Nusibodo amžinai sėdėti ant jo,
Valgyti saulėgrąžas ir žaisti jo-jo.
Aš nemėgstu tų gerų vaikų,
Kurie pravardžiuoja mane miknium.
Už tai gavę į nosį bėga skųstis,
Todėl man tenka ant suolelio atsipūsti.
Priedainis:
Viens, du, keturi
Suskaičiuoti tu gali.
Kiek mėlynių tu turi?
Mažameti tu snargly!
Viens, du, keturi
Suskaičiuoti tu gali.
Kiek tu užmušei varliu?
Nuskandinai tu kiek kačių?
Štai Onutė čiulpia ledą išsišiepus
Aš taip noriu jo, kad nerandu sau vietos.
Prisėlinu tuliai, sušunku Au-au,
O jinai nusišypso, ir trenkia, kur žemiau.
“Fak, fak, fak”, – sau mintyse pasakau,
Apsisuku tyliai ir nukiūtinu toliau.
Nemyli manęs niekas šiame pasauly,
Tiktai mama, tėtis ir mano draugas Saulius.
Priedainis
