Nors gali atrodyti, kad pavasario saulė nėra labai kaitri, nes nejaučiame didelio karščio – saulės spinduliai jau gali būti pavojingi odai. Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, jais mėgautis reikėtų saikingai ir atsakingai – naudojant apsaugines priemones. Antraip saulė gali ne tik nudeginti odą, bet ir sukelti nemalonių pakitimų.
Neretai žmonės pradeda saugoti savo odą ir tepti apsauginiais kremais tik prasidėjus vasarai, o ypač – einant į paplūdimį. Tačiau „Eurovaistinės” vaistininkė Regina Molotkova sako, kad iš tiesų saugoti odą reikia kasdien, kai ji atidengiama saulei.
„Nors gali atrodyti, kad pavasarį lauke jaučiama tik maloni šiluma, svarbu suprasti, kad šiuo laikotarpiu saulė yra dar, nes skleidžia kitokį spindulių spektrą nei įsibėgėjus vasarai. Be to, po ilgo šaltojo periodo, odą prie saulės reikėtų pratinti palaipsniui, kuomet kūnas dar nepripratęs prie saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, oda yra jautresnė, todėl didesnė tikimybė stipriai nukentėti – gali paryškėti ar daugiau atsirasti apgamų, strazdanų, pigmentinių dėmių, didelė tikimybė nudegti ir pažeisti odos sluoksnius”, – pažymi R. Molotkova.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės spindulių gali nukentėti ne tik oda, bet ir akys – reikėtų nepamiršti saulės akinių, kad nepažeistume akies paviršinių sluoksnių, išvengtume akių sausumo, dirginimo bei paraudimo.
Pavojus visiems
Nors pavasarinės saulės reikėtų saugotis visiems, pasak R. Molotkovos, spinduliai ypač pavojingi turintiems blyškią odą žmonėms, taip pat vaikams ir senjorams – jų oda jautresnė neigiamam saulės poveikiui bei nudegimams.
„Mažų vaikų oda yra labai jautri ir lengvai pažeidžiama, gali užtekti vos keliolikos minučių kaitresnėje saulėje be apsaugų, kad ji paraustų, atsirastų pūslių. Panašūs odos pakitimai galimi ir šviesiaodžiams – jie turi mažiau melanino pigmento, todėl yra jautresni spindulių poveikiui. Vyresnio amžiaus žmonėms saulė ne tik gali sukelti nemalonias odos ligas, pavyzdžiui, keratozę, raudonąją vilkligę, bet besaikis kaitinimasis lemia ir bendrąja savijautą – gali pasireikšti staigūs kraujospūdžio pakitimai, širdies plakimo sutrikimai, galvos skausmas”, – pažymi vaistininkė. Pasak jos, saulės spinduliai daro įtaką visiems odos pakitimams – ji gali suglebti, išsausėti, anksčiau pasenti, atsirasti bėrimų, dėmelių, kyla didesnė ir rimtų odos ligų rizika.
Apsauga ir saikas
Norint, kad oda būtų sveika ir graži, išvengti neigiamo saulės poveikio gali padėti kasdienio naudojimo veido kremai su aukštu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF). Pavasarį ir vasarą kremą su SPF apsauga reikėtų naudoti kasdien, o stiprumą rinktis pagal odos tipą.
„Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai linkę labiau nudegti saulėje, todėl jiems reikėtų naudoti kremus su SPF 50-100 apsauga. Tamsesnės odos savininkai taip pat turi saugoti savo odą, tačiau gali rinktis silpnesnę, SPF 15-30 apsaugą, priklausomai nuo saulės kaitrumo”, – pataria specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad bet kokia apsauginė priemonė efektyviausia yra pirmąsias 2 valandas po jos panaudojimo, tad apsaugą kas kelias valandas tepti reikėtų pakartotinai.
Vis dėlto perdėtai bijoti saulės nereikėtų. Saikingas 15-20 min. pabuvimas saulės atokaitoje be apsauginių priemonių padeda organizmui gaminti vitaminą D, vadinamą geros nuotaikos užtaisu. Pasak vaistininkės, šis vitaminas naudingas nervų sistemai, imunitetui, reikalingas organizmui pasisavinant kalcį, fosforą, magnį, o kartu padeda šioms medžiagoms sustiprinti kaulus, dantis, išvengti rachito, artrito ir osteopozės. Jeigu oda labai jautri saulės spinduliams, vitamino D galima gauti ir su maistu, jo gausu riebiose žuvyse (skumbrėje, lašišoje, sardinėse), silkėje, ikruose, krevetėse, svieste, kiaušinio tryniuose.
