Kiekvieno žmogaus noras – kad jo oda būtų graži ir sveika, tačiau dermatologai pastebi, jog tarp geros odos išvaizdos ir sveikatos žmonės yra linkę dėti ne „ir“, o „ar“. Kiekvienas turi probleminę odos vietą – aknės nusėtą veidą, sausą blauzdų odą ar apgamuotą nugarą – ir būtent ten sutelkia daugiausia dėmesio. Vis tik ne veltui oda yra didžiausias žmogaus organas. Siekiant ne tik gražios, bet ir sveikos odos, svarbu susikoncentruoti ne į momentinį efektą suteikiančias priemones, o į nuoseklų rūpestį visa savo oda.
Kai veido raudonis – tik ledkalnio viršūnė
Tikriausiai retas kuris šiandien gali pasigirti gyvenimu be streso, įtampos, skubėjimo – tai jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Oda yra mūsų gyvenimo atspindys, o juk kiekvienas norėtų, kad vaizdas veidrodyje neprimintų Doriano Grėjaus portreto. Šiuolaikiniam žmogui, be abejonės, svarbu, kad nei oda, nei akys neatspindėtų įtempto gyvenimo tempo ir, bandant tuos gyvenimo ritmo išdavikus paslėpti, į gydytojus vis dar kreipiamasi tik tuomet, kai pradeda kankinti jau plika akimi matomos problemos – aknė, rožinė, pigmentinės dėmės, pakitę apgamai, veido raudonis, gilios raukšlės ir pan.
Dėl šios priežasties odos profesionalai, bendraudami su pacientu, žvelgia ne atskirai į jo kaklą, kaktą ar paakius, o į visumą, kuri yra žmogaus gyvenimo būdo atspindys. „Pažvelgęs į žmogaus odą gali suprasti, kokį darbą jis dirba ir kuo gyvena. Matai, ar žmogus visą dieną sėdi prie kompiuterio, ar dirba fizinį darbą, o gal piktnaudžiauja saule ir jo oda nusėta pigmentinių dėmių. Patamsėję ar patinę paakiai gali liudyti apie nemigą arba stresą“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė
Vis dėlto, gydytoja pastebi, kad vienkartinio problemos sprendimo kartais gali nepakakti. „Pasitaiko, kad konkretus simptomas jau yra rimtesnių odos ligų padarinys. Mes turime atsižvelgti ne tik į tai, kuo skundžiasi pacientas, o į visumą, nes, sutvarkius vieną probleminę sritį, kitose srityse situacija savaime gali ir nepagerėti. Taigi skiriame dėmesio visai odai, o procedūros ar gydymas dažnai yra derinami tarpusavyje. Tai vadinama kompleksine odos priežiūra, kuri tampa svarbiu aspektu siekiant ne tik gražaus, bet ir sveiko rezultato“, – pasakoja U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Iš pradžių sveika, o po to – graži oda
Būtent tuomet, kai į vieną problemą žvelgiama kiek plačiau, dermatovenerologas savo pacientą supažindina su galbūt žodyne visai nauja sąvoka – kompleksine odos priežiūra. Gydytojos teigimu, profesionalių specialistų atliekama kompleksinė odos priežiūra susideda iš kelių etapų: konsultacijos ir apžiūros, odos gydymo bei jos ligų prevencijos ir estetinių procedūrų.
Įvertinus žmogaus odą, pirmiausia sprendžiamos įsisenėjusios problemos (aknė, rožinė, melasma ir t. t.). Tuomet nustatomas odos tipas ir žmogus informuojamas apie kasdienę savo odos priežiūrą. Išgydžius odos ligas ir esant poreikiui, pereinama prie estetinių procedūrų. Priklausomai nuo amžiaus, gali būti skiriamos odos drėkinimo procedūros – mezoterapija, biorevitalizacija ar polirevitalizacija, hialiurono ir botulino injekcijos, taip pat galima su amžiumi susijusių veido kontūrų pakitimų ar gilių raukšlių korekcija lazerinėmis ar ultragarsinėmis procedūromis, kurių efektas yra ilgalaikis.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šiais laikais nereikia rinktis tarp procedūrų, kurios yra skausmingos ir kurios – ne. Naujos kartos technologijos leidžia tiek odos gydymo, tiek ir estetines procedūras atlikti be skausmo ir šalutinių reiškinių, tokių kaip patinimas ir raudonis. Taigi po procedūrų galima eiti į viešumą ir gyventi įprastą gyvenimą“, – pastebi U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Toks kompleksinės odos priežiūros planas įvykdomas per metus ir tuomet siekiama palaikyti pasiektą rezultatą, kartą ar du per metus atliekant reikalingų procedūrų derinį. „Procedūras tenka kartoti, nes siekiame išgydyti priežastį, o ne simptomus. Tęstinė odos priežiūra ilgainiui atsieina pigiau, nei pavienių odos problemų sprendimas, nes žmonėms, kurie išmoksta skirti dėmesio savo odai ir ją tausoti, ateityje ji kelia mažiau problemų“, – argumentuoja specialistė.
Rūpintis ne tik veidu, bet ir kaklo, krūtinės oda
Siekiant geriausio rezultato svarbu ir kaip pats žmogus kasdien prižiūri savo odą ir kokias priemones naudoja. Tiems, kurie nori pradėti rūpintis savo oda ar tiesiog tai daryti geriau, U. Jarilinaitė-Grinaveckė turi keletą patarimų: „Pirmiausia reikia vengti UV spindulių, nes jie labiausiai žaloja mūsų odą. Vengiant saulės ir soliariumų mažėja ne tik pigmentinių dėmių ir ikivėžinių odos susirgimų rizika, bet ir odos sausumas, smulkios raukšlelės aplink akis ir kaktoje. Žalos odai daro ir alkoholis, rūkymas bei stresas. O bendrą organizmo ir odos tonusą palaiko aktyvi sportinė veikla, sveika mityba ir vandens vartojimas.“
Kalbant apie odos priežiūrą, atsižvelgus į amžių ir odos poreikius, reikia naudoti veido ir kaklo bei krūtinės drėkinimo priemones: serumą ir kremą, o kartą per savaitę – odos šveitiklį ir veido kaukę. Šios vietos greičiausiai praranda elastingumą ir išduoda amžių. Taip pat vertėtų mažiau naudoti dekoratyvinės kosmetikos, ypač maskuojamųjų priemonių, o rinktis porų nekemšančią, hipoalerginę kosmetiką. Prieš naudojant bet kokią kosmetiką, kaip ir vakare, labai svarbu pašalinti odos nešvarumus prausikliu ir miceliniu vandeniu. Kartą per mėnesį rekomenduojama pas kosmetologą atlikti veido valymą.
„Jeigu žmonės įdės bent tokių pastangų, atrodys geriau nei jų bendraamžiai. O svarbiausia – verta suvokti, kad sveikas požiūris į save ir pasaulį padeda visose gyvenimo srityse. Jeigu žmogus gyvenime jaučiasi laimingas, tai atsispindės ir jo veide“, – šypsosi gydytoja.
