Šiandien plastinė chirurgija jau nieko nebestebina – tai tapo kasdienybe tiek moterims, tiek vyrams. Šiek tiek pakoreguoti nosį, pasikelti vokus ar padailinti lūpas – atrodytų, viskas dėl pasitikėjimo savimi. Tačiau vis dažniau specialistai kalba apie pavojų, kai grožio tobulinimas tampa nebe priemone, o priklausomybe.
Kur ta riba tarp sveiko savęs tobulinimo ir pavojingo įpročio keisti savo išvaizdą?
Grožio troškimas ar emocinis pabėgimas?
Daugelis žmonių plastinę operaciją renkasi siekdami geriau jaustis – ištaisyti kompleksą, kuris trukdė metų metus.
Tačiau kai noras „dar šiek tiek pataisyti“ tampa nesibaigiančiu ciklu, tai jau signalas, kad problema – ne išorėje, o viduje.
„Žmogus po operacijos trumpam pasijunta laimingas, bet netrukus vėl mato trūkumus – ir nori naujos procedūros,“ – sako psichologai.
5 ženklai, kad plastinės operacijos tampa priklausomybe
- Visada norisi dar. Viena operacija atrodo nepakankama – atsiranda naujų „trūkumų“.
- Negebėjimas matyti realaus vaizdo. Veidrodis rodo gražų rezultatą, bet žmogus vis tiek nepatenkintas.
- Didelės išlaidos grožiui. Didžioji dalis pinigų keliauja į procedūras, nors jos nebūtinos.
- Prasta savivertė. Išvaizda tampa pagrindiniu būdu vertinti save.
- Aplinkiniai pastebi pasikeitimą. Draugai ar šeima sako, kad „per daug“ – bet žmogus to nepripažįsta.
Kas slypi už priklausomybės nuo plastinių operacijų?
Dažniausiai šaknys – emociniame nepasitenkinime.
Tai gali būti vaikystės patirtys, savivertės trūkumas, spaudimas atitikti visuomenės ar socialinių tinklų standartus.
Kai žmogus siekia grožio ne dėl savęs, o dėl pritarimo ar patvirtinimo iš aplinkinių – rizika išauga.
„Kai grožio idealas tampa vieninteliu laimės šaltiniu, operacijos nebegydo – jos tik gilina žaizdą,“ – teigia psichoterapeutai.
Kada sustoti?
Jeigu po kelių operacijų nebejaučiate pasitenkinimo, bet vis ieškote, ką dar galima pataisyti, verta sustoti ir pasikalbėti su psichologu.
Specialistas gali padėti suprasti, ar operacijos sprendžia tikrą problemą, ar tampa emociniu pabėgimu nuo savęs.
Plastinė chirurgija – ne blogis, jei ji apgalvota
Svarbiausia – motyvacija. Jei operacija padeda jaustis geriau, ištaisyti traumą ar kompleksą – tai gali būti teigiamas pokytis.
Tačiau kai tikslas tampa būti tobula ir viską „pataisyti“, rezultatas – priešingas: nusivylimas, priklausomybė ir iškreiptas savęs suvokimas.
