Apsaugos nuo saulės priemonės jau seniai nebėra tik vasaros atostogų kosmetika. SPF galima rasti dieniniuose veido kremuose, makiažo pagrinduose, BB ir CC kremuose, lūpų balzamuose bei specializuotose apsaugos nuo saulės priemonėse. Tačiau ar kremas su SPF gali pakeisti atskirą apsauginį kremą? Ką iš tiesų reiškia SPF 30 ir SPF 50? Ir ar Lietuvoje SPF reikėtų naudoti net žiemą?
Apie tai pasakoja profesionali „ODA klinikos“ kosmetologė Gita, kosmetologijos srityje dirbanti jau dešimt metų.
„Grožis prasideda nuo širdies, antraip jokia kosmetika nepadės. Ši frazė atspindi tai, kuo tikiu – viskas prasideda nuo vidaus“, – sako kosmetologė.
Saulė nėra priešas, tačiau svarbus saikas
Kalbant apie SPF, saulė neretai vaizduojama tik kaip odos priešė. Gita pabrėžia, kad toks požiūris nėra visiškai teisingas.
„Be saulės nebūtų gyvybės Žemėje. Ji turi įtakos mūsų savijautai, nuotaikai ir vitamino D gamybai. Problemos prasideda tada, kai sveikas protas išeina atostogų ir saulėje būname be saiko“, – sako kosmetologė.
„Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pažymi, kad tam tikras ultravioletinės spinduliuotės kiekis yra naudingas, tačiau per didelė jos dozė pažeidžia odą ir akis. Intensyvus bei pasikartojantis UV poveikis siejamas su odos senėjimu, pigmentiniais pokyčiais ir didesne odos vėžio rizika. Ypač svarbu nuo stiprių nudegimų saugoti vaikus ir paauglius, nes ankstyvame amžiuje patirta intensyvi UV spinduliuotė gali turėti ilgalaikių pasekmių. Stiprūs nudegimai vaikystėje gali turėti reikšmės vėlesnei odos būklei. Todėl sąmoningas elgesys saulėje yra ne mažiau svarbus nei pats SPF“, – primena Gita.
SPF kremas ir kremas su SPF – ar tai skirtingi produktai?
Kasdienėje kalboje SPF kremu dažniausiai vadiname specializuotą apsaugos nuo saulės priemonę, o kremu su SPF – dieninį drėkinamąjį, maitinamąjį ar toninį kremą, kuriam papildomai suteiktas apsaugos nuo saulės faktorius.
Vis dėlto griežtos mokslinės ribos tarp šių pavadinimų nėra. Svarbiausia ne tai, kaip produktas vadinamas reklamoje, o:
- koks SPF skaičius nurodytas;
- ar priemonė saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių;
- ar užtepamas pakankamas jos kiekis;
- ar produktas atsparus vandeniui ir prakaitui;
- kokiomis sąlygomis jis bus naudojamas.
„Specializuotas SPF kremas paprastai kuriamas pirmiausia kaip apsaugos nuo UV spindulių priemonė. Tokie produktai dažniau turi SPF 30 ar SPF 50, plataus spektro apsaugą, gali būti atsparesni vandeniui ir prakaitui. Dieninio kremo pagrindinė funkcija dažniausiai yra odos drėkinimas, maitinimas ar kitų jos poreikių tenkinimas, o SPF – papildoma funkcija“, – paaiškina kosmetologė.
Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja rinktis plataus spektro, vandeniui atsparią priemonę, kurios SPF būtų ne mažesnis nei 30. „Plataus spektro“ arba „broad spectrum“ žymėjimas reiškia, kad priemonė saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Dieninis arba makiažo kremas su SPF gali pakeisti atskirą apsauginį kremą?
„Teoriškai – taip. Jeigu dieninis kremas arba makiažo priemonė turi plataus spektro SPF 30 ar didesnę apsaugą ir yra užtepama tokiu kiekiu, kokiu produktas buvo tiriamas, ji gali suteikti deklaruojamą apsaugą.
Praktikoje problema dažniausiai kyla dėl kiekio. Makiažo pagrindo, BB ar CC kremo žmonės paprastai naudoja gerokai mažiau, nei reikėtų SPF lygiui, nurodytam ant pakuotės, pasiekti. Dermatologų duomenimis, dauguma žmonių užtepa tik maždaug 25–50 procentų rekomenduojamo apsaugos nuo saulės priemonės kiekio. Makiažo pagrindą tepate labai plonu sluoksniu, vien ant jo nurodyto SPF gali nepakakti. Tokiu atveju patikimiau pirmiausia naudoti atskirą apsaugos nuo saulės priemonę, o makiažą vertinti kaip papildomą, bet ne pagrindinę apsaugą“, – pataria Gita.
Ką tikrųjų reiškia SPF 30 ir SPF 50?
Kasdien trumpai būnant lauke gali pakakti malonios tekstūros plataus spektro SPF 30 priemonės. Ilgiau leidžiant laiką lauke, sportuojant, keliaujant, maudantis ar gausiai prakaituojant praktiškiau rinktis SPF 50 ir vandeniui atsparų produktą.
SPF – tai angliško termino Sun Protection Factor trumpinys. Jis parodo, kiek daugiau UV energijos reikia, kad apsaugota oda paraustų, palyginti su oda be apsaugos.
„Tai reiškia, kad SPF skaičiaus nereikėtų suprasti kaip tikslaus laiko mato. SPF 30 nesuteikia leidimo saulėje saugiai išbūti 30 kartų ilgiau, nes UV intensyvumas priklauso nuo paros laiko, metų laiko, vietovės, aukščio virš jūros lygio, debesuotumo, paviršių atspindžių ir kitų aplinkybių. Pakankamu kiekiu užteptas SPF 30 sulaiko apie 97 procentus UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 procentus. Skirtumas procentais atrodo nedidelis, tačiau SPF 50 odą pasiekia maždaug perpus mažiau UVB spinduliuotės nei naudojant SPF 30. Nė viena priemonė neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. SPF nereiškia, kad priemonę galima užtepti ryte ir apie ją pamiršti visai dienai. Apsauga priklauso ne tik nuo skaičiaus ant pakuotės, bet ir nuo kiekio, tolygaus padengimo bei pakartotinio tepimo“, – akcentuoja kosmetologė.
Kodėl reikalinga apsauga nuo UVA ir UVB spindulių?
UV spinduliuotė skirstoma į UVA, UVB ir UVC spindulius. UVC spinduliuotę atmosferos sluoksniai sulaiko, todėl Žemės paviršiaus ji praktiškai nepasiekia.
UVB spinduliai daugiausia veikia paviršinius odos sluoksnius, yra svarbi nudegimų priežastis ir prisideda prie odos vėžio vystymosi. Jų intensyvumas labiau priklauso nuo sezono ir paros laiko.
UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, prisideda prie kolageno ir elastino pažeidimo, pigmentacijos, raukšlių bei kitų fotosenėjimo požymių. UVA spinduliai gali prasiskverbti pro debesis ir dalį langų stiklo. Tiek UVA, tiek UVB spinduliuotė gali pažeisti ląstelių DNR ir didinti odos vėžio riziką. Rūpinamės ne tik tuo, kad nenudegtume, bet ir pigmentacija bei priešlaikiniu odos senėjimu, vien SPF skaičiaus nepakanka. Ant pakuotės reikia ieškoti plataus spektro, UVA ir UVB apsaugą patvirtinančio žymėjimo.
„Europos Sąjungoje ant priemonės galima ieškoti apskritimu apibrėžto užrašo UVA. Jis padeda atpažinti produktus, kurių UVA apsauga atitinka rekomenduojamą santykį su nurodytu SPF“, – pabrėžia Gita.
Ar SPF gali apsaugoti nuo odos senėjimo ir vėžio?
SPF nėra nematomas skydas, leidžiantis neribotai degintis. Vis dėlto būtų netikslu sakyti, kad tinkamas apsauginis kremas visiškai nesaugo nuo fotosenėjimo ar odos vėžio.
„Plataus spektro SPF priemonės, naudojamos pagal instrukciją ir derinamos su kitomis apsaugos priemonėmis, padeda mažinti nudegimų, ankstyvo odos senėjimo ir odos vėžio riziką. Tačiau jos nepakeičia pavėsio, apsauginių drabužių, galvos apdangalo ir buvimo saulėje ribojimo. SPF nereiškia, kad nuo šiol saulėje galime būti be saiko. Geriausia apsauga yra priemonių visuma: SPF, pavėsis, drabužiai, kepurė, akiniai ir sąmoningai pasirinktas laikas būti lauke“, – tikina kosmetologė.
Ar SPF reikalingas žiemą Lietuvoje?
Žiemą UV spinduliuotės intensyvumas Lietuvoje paprastai yra mažesnis nei vasarą. Pasaulio sveikatos organizacija bendrą apsaugą nuo saulės rekomenduoja taikyti, kai UV indeksas pasiekia 3 ar daugiau. Kai UV indeksas yra 0–2, daugumai žmonių įprastomis aplinkybėmis specialios apsaugos nuo trumpalaikio buvimo lauke gali nereikėti. ai nereiškia, kad SPF žiemą visada nereikalingas. Jis ypač aktualus:
- ilgiau būnant lauke saulėtą dieną;
- esant sniegui;
- slidinėjant ar keliaujant kalnuose;
- daug laiko praleidžiant prie saulėto lango ar vairuojant;
- turint pigmentaciją ar labai šviesią, jautrią odą;
- naudojant odos jautrumą saulei didinančias priemones ar vaistus;
- po tam tikrų kosmetologinių ar dermatologinių procedūrų.
„Sniegas atspindi UV spindulius, todėl saulėtą žiemos dieną oda gali gauti didesnę spinduliuotės dozę, nei mums atrodo. Kalnuose prisideda ir aukštis – kuo aukščiau kylame, tuo UV poveikis stiprėja“, – paaiškina Gita.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šviežias sniegas gali atspindėti iki 80 procentų į jį patenkančios UV spinduliuotės, o kylant kas 1000 metrų UV intensyvumas gali padidėti maždaug 10 procentų. Todėl slidinėjant SPF, veidą dengiantys drabužiai ir nuo UV saugantys akiniai yra ypač svarbūs.
/ Shutterstock
Kiek SPF reikia tepti ant veido?
Per mažas produkto kiekis yra viena dažniausių priežasčių, kodėl reali apsauga būna gerokai silpnesnė nei nurodyta ant pakuotės.
„Veidui ir kaklui dažnai taikoma vadinamoji dviejų pirštų taisyklė: kremo juostelė išspaudžiama per visą rodomojo ir didžiojo pirštų ilgį. Amerikos dermatologų akademija veidui rekomenduoja maždaug vieną arbatinį šaukštelį – kiekį, atitinkantį produkto juostelę per dviejų pirštų ilgį. Nepamirškite kaklo, ausų, plaukų augimo linijos, lūpų ir, jei jos atviros, dekoltė bei sprando. Jeigu vienose vietose jo bus daug, o kitose beveik nebus, apsauga taip pat bus netolygi“, – primena kosmetologė.
Priemonę reikėtų tepti maždaug 15 minučių prieš išeinant į lauką. Ilgiau būnant lauke rekomenduojama atnaujinti kas dvi valandas, taip pat iš karto po maudynių, intensyvaus prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu.
Vandeniui atspari priemonė nėra visiškai atspari vandeniui – ant pakuotės paprastai nurodoma, ar jos atsparumas vandenyje išlieka 40, ar 80 minučių.
Dažniausios SPF naudojimo klaidos
Pasak Gitos, dažniausiai apsauga nuvilia ne dėl paties produkto, o dėl jo naudojimo įpročių.
„Žmonės dažnai užtepa per mažai priemonės, praleidžia ausis, kaklą ar plaukų augimo liniją, SPF naudoja tik vasarą ir pamiršta jį atnaujinti. Dar viena klaida – manyti, kad SPF 50 veikia visą dieną vien todėl, kad skaičius yra didelis“, – vardija specialistė.
Dažnos klaidos:
- naudojamas per mažas kiekis;
- priemonė paskirstoma netolygiai;
- pasirenkamas aukštas SPF, bet nėra UVA apsaugos;
- kremas neatnaujinamas;
- naudojamas pasibaigusio galiojimo ar ilgai karštyje laikytas produktas;
- pamirštamos ausys, lūpos, sprandas ir plaštakos;
- SPF tepamas per anksti, o ant jo gausiai trinamos kitos priemonės;
- manoma, kad apsauginis kremas pakeičia pavėsį ir drabužius.
Kasdienėje veido priežiūros rutinoje SPF paprastai tepamas po serumo ir drėkinamojo kremo, kaip paskutinis odos priežiūros žingsnis prieš makiažą. Tarp sluoksnių verta leisti priemonėms trumpai susigerti, kad apsauginė plėvelė pasiskirstytų tolygiai.
Ką daryti, jeigu SPF yra lipnus, sunkus ar kemša poras?
Šiuolaikinės SPF priemonės gaminamos labai įvairių tekstūrų: kremų, emulsijų, gelių, fluidų, purškiklių ir lazdelių pavidalu. Todėl vienas nepatikęs produktas dar nereiškia, kad odai netinka visos apsaugos nuo saulės priemonės.
„Jeigu anksčiau bandyti SPF kremai buvo sunkūs, verta ieškoti lengvo fluido, gelinės ar vandens pagrindo formulės. Riebesnei odai dažnai patinka matinį efektą suteikiančios, nekomedogeninės priemonės, o sausai odai – kremiškesnės, papildomai drėkinančios tekstūros“, – pataria Gita.
Anot jos, visada galima pasitarti su išmanančiu specialistu, klinikoje, vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje.
„Tačiau, jei patys esate paieškose, ir jau bandyti SPF yra sunkios tekstūros, rinkitės vandens pagrindo, gelinius. Cheminiai filtrai dažniau būna lengvesnės tekstūros, jų veikimo principas yra sugerti saulės spindulių energiją, paversti šiluma. Jei oda jautri, sudirginta, rinkitės mineralinius/fizinius filtrus, kurie yra hipoalergiški ir rečiau sukelia nepageidaujamas reakcijas. Jų veikimo principas – atspindėjimo, kaip veidrodis, jie yra pripažinti saugiais ir stabiliais SPF filtrais rinkoje, tinka vaikams, nėščiosioms, maitinančioms bei alergiškiems žmonėms“, – kalba ji.
Vis dažniau matome ant pakuočių užrašą „nano“. Tiksliai nežinoma, kiek į kūną nukeliauja cheminių medžiagų, ir kiek jam reikia laiko viską išvalyti, kaip tai veikią organizmą, todėl patarimas būtų vengti.
„Apibendrinant, norėčiau pasakyti, kad pats žmogaus kūnas nelabai kuo pasikeitė, nuo to laiko kai jis gyveno oloje, bet pasikeitė aplinka, mityba, gyvename pertekliaus amžiuje. Todėl mylėkime jį – tai mūsų namai. Galvokime ką tepame, valgome, kaip gyvename“, – pokalbį užbaigia specialistė.
