Atėjus rudeniui, keičiasi ne tik mūsų drabužių spinta, bet ir odos priežiūros rutina. Lengvus kremus pakeičia sodresni, daugiau dėmesio skiriame odos drėkinimui, o apsauginis kremas nuo saulės neretai lieka pamirštas. Juk kai lauke šalta, dangus apsiniaukęs, o saulę matome vos kelias valandas per dieną, gali atrodyti, kad SPF nebereikalingas. Tačiau ar tikrai?
Saulės nematyti, bet UV spinduliai niekur nedingsta
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad saulė odai gali pakenkti tik vasarą. Iš tiesų ultravioletinė (UV) spinduliuotė mus pasiekia ištisus metus, net ir debesuotomis dienomis.
Svarbu atskirti dviejų tipų spindulius. UVA spinduliai gali prasiskverbti giliau į odą ir prisidėti prie ankstyvo jos senėjimo. UVB spinduliai dažniau siejami su nudegimais saulėje. Abiejų tipų spinduliuotė gali pažeisti odą.
Nors žiemą UV spinduliuotė Lietuvoje paprastai būna silpnesnė nei vasarą, tai nereiškia, kad jos poveikis visiškai išnyksta.
Kodėl sniegas gali padidinti saulės poveikį?
Žiemą atsiranda dar vienas veiksnys, apie kurį retai susimąstome – sniegas.
Baltas sniego paviršius atspindi saulės spindulius, todėl oda gali gauti UV spinduliuotės ne tik tiesiogiai, bet ir nuo žemės. Organizacijos „The Skin Cancer Foundation“ duomenimis, sniegas gali atspindėti net iki 80 procentų UV spindulių.
Ypač atsargiems reikėtų būti kalnuose. Didėjant aukščiui, UV spinduliuotės intensyvumas taip pat auga. Todėl slidinėjant ar leidžiant laiką snieguotose vietovėse apsauga nuo saulės tampa itin svarbi.
SPF – ne tik apsauga nuo nudegimų
Apsauginis kremas nuo saulės reikalingas ne vien tam, kad išvengtume paraudusios odos.
Ilgalaikis UV spindulių poveikis gali prisidėti prie pigmentinių dėmių atsiradimo, raukšlių formavimosi ir kitų ankstyvo odos senėjimo požymių. Be to, perteklinis UV poveikis didina odos vėžio riziką.
Todėl SPF galima laikyti ne tik vasaros kosmetikos priemone, bet ir svarbia ilgalaikės odos priežiūros dalimi.
Ar tikrai SPF būtinas kiekvieną žiemos dieną?
Čia atsakymas kiek sudėtingesnis. Nors dermatologai rekomenduoja rūpintis apsauga nuo saulės visus metus, realus jos poreikis priklauso nuo UV spinduliuotės intensyvumo ir to, kiek laiko praleidžiame lauke.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja imtis apsaugos priemonių, kai UV indeksas siekia 3 ar daugiau. Kai jis yra 0–2, įprastomis sąlygomis UV poveikio rizika yra nedidelė.
Vadinasi, trumpas pasivaikščiojimas apsiniaukusią žiemos dieną Lietuvoje ir kelios valandos slidinėjant kalnuose nėra tas pats. Prieš išeinant verta patikrinti ne tik temperatūrą, bet ir tos dienos UV indeksą.
Kokį SPF kremą rinktis šaltuoju sezonu?
Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja rinktis plataus spektro apsauginį kremą, kurio SPF yra ne mažesnis kaip 30. Tokia priemonė saugo nuo UVA ir UVB spindulių.
Jeigu žiemą oda tampa sausesnė, galima rinktis drėkinamųjų savybių turintį SPF kremą. Svarbiausia, kad priemonė būtų maloni naudoti ir jos būtų tepama pakankamai.
Nepamirškite ir dažnai neapsaugotų vietų – ausų, kaklo bei lūpų. Ilgiau būnant lauke, apsauginį kremą rekomenduojama pakartotinai tepti maždaug kas dvi valandas.
Mažas įprotis, kuris gali turėti ilgalaikę naudą
SPF naudojimas nebūtinai turi būti sudėtinga odos priežiūros rutinos dalis. Kartais pakanka įprasti ryte pasitikrinti UV indeksą ir pagal dienos planus pasirinkti tinkamą apsaugą.
Nors žiemą saulė atrodo gerokai mažiau intensyvi, jos poveikio nereikėtų vertinti vien pagal oro temperatūrą ar debesuotumą. Juk odos priežiūra nesibaigia kartu su vasara.
