Po Pasaulio studentų universiadoje patirtos traumos viena geriausių šalies bėgikių, Vilniaus maratono rekordininkė Vaida Žūsinaitė kurį laiką nebėgiojo visai ir neslepia, jog lengva nebuvo.
Vis tik, nuolat besišypsanti sportininkė sako, jog pasikeitę kruopščiai suplanuotos vasaros planai jai atvėrė ir naujų galimybių – daugiau laiko ji galėjusi skirti treniruočių vedimui, pomėgiui gaminti sapnų gaudykles ir moterų stovyklos „Madam išvyksta“ organizavimui. Dabar V. Žūsinaitė pamažu grįžta į ritmą ir džiaugiasi vis ilgindama bėgimo distancijas – štai prieš kelias dienas nubėgo net 15 km.
Vaida, kaip atrodo įprasta Tavo diena?
Manęs dažnai klausia, kiek kartų per savaitę bėgioju (šypsosi). Aš bėgioju kasdien, dažnai turiu net ir dvi treniruotes per dieną – tai yra normalus sportininko ritmas. Baigusi mokslus dar pradėjau treniruoti kitus žmones, tad mano diena būna intensyvi, o dažnai – suplanuota iki smulkmenų. Darau rytinę treniruotę, kuri paprastai trunka apie 3 valandas, jos metu bėgu apie 20 km, žinoma, po traumos – mažiau, kartais darau atkarpų treniruotę. Treniruoju žmones individualiai, turiu moterų grupę, tad būna ir taip, jog po savo treniruotės išskubu treniruoti kitų. Kartais tik grįžtu namo ir iškart turiu daryti antrą savo treniruotę, o kai kuriomis dienomis lieka laiko poilsiui. Pasitaiko, jog ir per visą dieną neturiu kada pailsėti, ypač jeigu turiu dvi savo treniruotes ir dar vedu dvi treniruotes kitiems.
Kaip atsirado noras imtis trenerės darbo?
Idėją treniruoti kitus turėjau seniai, dar tada, kai bėgimas nebuvo toks populiarus. Nuolat sulaukdavau klausimų iš žmonių, kaip kvėpuoti, kaip bėgti teisingai, kokius batus rinktis ir panašiai. Besimokydama universitete ne kartą mąsčiau, jog norėčiau treniruoti kitus, jog man įdomu dirbti su žmonėmis, tik tuomet nebuvo tokio didelio poreikio – tuo metu bėgimas buvo tik pradėjęs populiarėti. Vėliau sporto poreikis labai išaugo, visi pradėjo bėgioti, kolegos sportininkai pradėjo vesti treniruotes kitiems. Mano mokslai visiškai nebuvo susiję su sportu, tad nusprendžiau lankyti trenerių kursus, kad galėčiau treniruoti žmones.
Pati dar noriu bėgioti, jaučiu, jog galiu gerinti savo asmeninius rezultatus, tad norėjau suderinti savo darbą su sportu, o treniruočių vedimas tikrai puikiai įsilieja į mano gyvenimą šiuo metu.
Kaip dažniausiai ilsiesi?
Jei turiu laiko, būtinai stengiuosi dieną pamiegoti, nes miegas dienos metu suteikia daugiau jėgų. Savaitgaliais, turėdama laiko, pailsiu būdama gamtoje, susitinku su šeima, draugais. Bendravimas su bičiuliais ir artimaisiais mane labai įkvėpia, jų palaikymas ir tikėjimas manimi suteikia daug jėgų.
Ar turi mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų?
Tapau sportininke, nors daugelis mane įsivaizdavo būsiant arba bankininke, arba menininke. Nuo mažens esu meniškos sielos, turiu polinkį daryti rankdarbius. Jau kurį laiką gaminu sapnų gaudykles.
Esi jauna, graži mergina. Ar daug laiko skiri grožio puoselėjimui, procedūroms?
Pradėjau dažytis gana vėlai ir dabar tam neskiriu daug laiko. Aišku, kartais norisi daugiau pasidažyti, kaip ir visoms moterims, ilgiau pasėdėti prie veidrodžio, nes sportas ir taip atima dalelę moteriškumo. Treniruotėse ar varžybose kartais atrodau ne itin išvaizdžiai, tačiau ypatingo dėmesio grožio procedūroms neskiriu, esu už natūralumą. Nors prieš keletą metų daug eksperimentavau su plaukų spalva, tačiau vėliau supratau, kad natūralus plaukas ir gražesnis, o ir priežiūros mažiau reikalauja. Nagus tvarkausi ir lakuojuosi pati, grožio salonuose lankausi retai. Mano manymu, svarbiausia atrodyti tvarkingai, o kai per daug nesikiši į tai, ką davė gamta, tai ir atrodai gražiausiai.
Kalbant apie drabužius, aš kaip ir visos moterys, neturiu, kuo apsirengti (juokiasi), o atrodyti visada norisi gražiai. Domiuosi mada, stengiuosi būti stilinga – toks mano indėlis į grožį.
Ačiū už pokalbį.
