Aktorės ir nuomonės formuotojos Mildos Noreikaitės kelias į sceną prasidėjo dar vaikystėje, o šiandien ją galima išvysti ir naujame „Go3“ originalaus turinio seriale „Lėlininkas“. Atvirame pokalbyje Milda pasakoja apie pirmuosius žingsnius teatre, šeimos reakciją į aktorystės pasirinkimą, netikėtą socialinių tinklų įtaką karjerai ir iššūkius, su kuriais susidūrė kurdama drąsią ir ryžtingą serialo personažą Mariją.
Kodėl operos scena tapo pirmuoju įkvėpimu, kaip gimė sprendimas stoti į aktorystę, kokia buvo įspūdingiausia filmavimo akimirka ir ką patartų jaunajai sau – visa tai aktorė Milda Noreikaitė atskleidė išskirtiniame interviu, bendraudama su „Go3“ atstovu Žilvaru Zinkevičiumi:
Ar prisimenate akimirką, kai supratote, kad aktorystė yra jūsų kelias?
– Manau, viskas prasidėjo dar mokykloje. Mes, kaip vaikų choras, dalyvavome operoje „Bohema“. Teko patekti į tą pasaulį – dainuoti, repetuoti, būti scenoje. Tai paliko didžiulį įspūdį: scena, aktoriai, operos solistai, visa ta sukurta realybė…(susimąsto). Grįžusi namo mamai pasakiau: „Aš noriu būti scenoje.“
Be to, mokiausi Čiurlionio mokykloje, todėl turėjome galimybę nemokamai lankytis Operos ir baleto teatre. Nors tai nedramos teatras, bet scena mane užbūrė – tas jausmas, kai nusikeli į kitą pasaulį, buvo fantastiškas. Vėliau natūraliai pajutau norą ruoštis stojamiesiems į akademiją (aut. pas. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Mokykloje visada buvau ant scenos – renginiai, baigiamasis darbas, opera, kuriai pati rašiau scenarijų ir vaidinau.
Įstojau gana juokingai – antrame ture reikėjo žinoti spektaklius, o aš nebuvau mačiusi nė vieno. Atsimenu, bėgau prie Dramos teatro skaityti repertuarą, kad bent pavadinimus galėčiau pasakyti. Bet viskas susiklostė gerai. Tuo pat metu dar stojau į dirigavimą, nes tai buvo mano specialybė mokykloje. Bėgiojau iš vienų stojamųjų į kitus. Šeima nelabai džiaugėsi – tiek muzika, tiek aktorystė nėra „aiški duona“.
Kodėl, jūsų manymu, šeimos dažnai skeptiškai vertinaaktorystę?
– Manau, tai bendras suvokimas, kad aktoriaus profesija – bohemiška, neužtikrinta. Ir iš esmės tai tiesa: baigi akademiją, bet niekas negarantuoja, kad turėsi darbų. Būna skaudžių tarpų, kai vaidmenų nėra. Šeima bijojo, kad nusivilsiu. Bet kai esi jauna, atrodo – „man taip nebus“. Aš neturėjau galvoje tokio „tik aktorystė arba nieko“. Tiesiog labai norėjau vaidinti. Man patiko vaidinti, ir viskas natūraliai susidėliojo.
Opera jus įkvėpė, bet ryšio su ja vėliau nebeliko. Kodėl?
– Supratau, kad soliste gi nebūsiu (juokiasi). Vienintelis kelias prie operos – dirigavimas, bet tam reikėjo važiuoti į užsienį mokytis, o tai reiškė dideles išlaidas. Tiesiog suvokiau savo galimybes. Norėjosi žanro, kuris jungtų ir muziką, ir vaidybą. Be to, mane traukė psichologija, vaidmenų įvairovė. Operoje viskas kitaip – reikia turėti operinį balsą, o aš tam nebuvau ruošta. Norėjosi būti scenoje, bet kitame amplua.
Koks vaidmuo buvo lūžinis jūsų karjeroje?
– Gal tokio vieno nebuvo. Labiau viskas susiję su „Instagram“(juokiasi). Karantino metu pradėjau kelti juokingus video, ir per tai viskas pajudėjo. Vaidmenų buvo – dirbau su E. Nekrošiumi, gastroliavome, bet kažkokio staigaus šuolio nebuvo. Socialiniai tinklai tikrai padėjo mano karjerai.
Galėtume sakyti, kad „socialiniai tinklai pakylėjo jūsų karjerą“?
– Taip, tikrai pakylėjo.
Kalbant apie serialą „Lėlininkas“, ar reikėjo ypatingo pasiruošimo?
– Kažkokių išskirtinių reikalavimų nebuvo – sportuoju, kad gerai jausčiausi. Bet ruošėmės su profesionalais: mokėmės laikyti ginklus, šaudyti. Serialas veiksmo kupinas, daug judėjimo, nekasdieniškų situacijų. Tai buvo labai įdomu – tiek pasiruošimas, tiek filmavimas. Lietuviškame seriale tiek veiksmo – retas dalykas. Manau, žiūrovams bus įdomu, nes čia ne tik dialogai, bet ir veiksmas.
O koks ginklas jums labiausiai „lipo prie rankos“?
– Man labiau patiko trumpasis – pistoletas. Ilgieji ginklai buvo sunkūs, laikyti juos nebuvo paprasta. Įspūdį paliko „kalašnikovas“ – kai šaudėme, atatranka ir garsas buvo tokie stiprūs, kad sakiau: „Daugiau nebe šaudysiu.“ Bet instruktorius liepė šaudyti dar (juokiasi).
Papasakokite daugiau apie savo personažą Mariją.
– Ji labai drąsi, bet kartu jautri. Turi savyje tą „neturiu, ką prarasti“ jausmą. Jos varomoji jėga – gelbėti žmones, padėti aukoms. Tai, ko man pačiai trūksta, norėčiau pasiskolinti iš Marijos.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant šį personažą?
– Buvo nelengva atrasti jos tvirtumą – juk ne kasdien organizuojame pavojingas operacijas, susiduriame su nusikaltėliais. Reikėjo įtikinti save, kad tai vyksta. Psichologiškai – kaip neišsigąsti, kaip rasti valią susiimti ir ieškoti išeities. Fiziškai – kaip ji juda, kokia jos laikysena. Daug ką sprendėme aikštelėje kartu su režisieriumi (aut. pas. Ramūnu Cicėnu).
Kokie panašumai tarp jūsų ir Marijos?
– Gal tai, kad ji kandi, nebijo grubių juokelių. Čia šiek tiek panašu į mane (juokiasi).
Jūsų nuomone, kas labiausiai patiks žiūrovams šiame seriale?
– Manau, veiksmas. Siužetas painus, pilnas netikėtų posūkių. Kai skaičiau scenarijų, net pati nustebau: „O rimtai čia taip atsitiko?“ Manau, žiūrovams bus dar įdomiau. Lietuviškame seriale tiek veiksmo – retas dalykas.
Ar seriale yra scena, kuri labiausiai įsiminė?
– Buvo daug įspūdingų scenų, kai kurių negaliu atskleisti… Bet viena ypatinga – filmavome prie Neries, scena buvo ilga, sujungta iš daugybės gabaliukų, filmuota vienu kadru. Emociškai sunki, techniškai sudėtinga: daug šaudymo, kaskadinių triukų, kritimų į vandenį. Reikėjo labai tikslaus darbo. Juokavome, kad turbūt daugiausia „nušoviau“ žmonių (juokiasi). Tai buvo pirmas kartas, kai dirbau su vieno kadro filmavimo technika – labai įdomi patirtis.
Ar teatrinė patirtis padėjo filmuojant tokia technika?
– Taip, tikrai padėjo. Teatre esi pratęs tęsti ilgą veiksmą be sustojimų, o čia buvo panašiai – jokio poilsio, jokio „stop“. Jauti atsakomybę prieš komandą – jei suklysi, viską teks kartoti. Tai buvo iššūkis, bet ir labai įdomu.
Kaip sekėsi bendraujant su kolegomis vyrais?
– Labai gerai. Mes keturi keršytojai – trys vyrai ir aš. Buvo daug juoko, kartais labai vyriški momentai, bet aš augau su broliais, tai man tai buvo natūralu. Chemija buvo puiki.
Ko tikitės ateityje – dramų, komedijų, tarptautinių projektų?
– Norisi visko – ir teatro, ir kino, ir užsienio projektų. Aišku, svajonė filmuotis užsienyje, bet džiaugiuosi tuo, ką turiu. Jei ateityje pavyktų turėti įdomių vaidmenų, tai būtų didžiausias džiaugsmas.
Ką patartumėte jaunajai Mildai, tik pradedančiai savo aktorės karjerą?
– Būk kantri. Viską gerai darai (šypsosi).
Serialas „Lėlininkas“ – tai įtempto siužeto kriminalinis trileris, kuriame susipina veiksmas, intrigos ir netikėti istorijos vingiai. Serialas pasakoja apie nusikalstamą pasaulį, kuriame kiekvienas žingsnis gali tapti lemtingu. Milda Noreikaitė vaidinaMariją – drąsią, ryžtingą ir kartu jautrią moterį, kurios pagrindinis tikslas yra gelbėti žmones ir kovoti už teisingumą. Žiūrovai ekrane išvys ir kitus gerai pažįstamus aktorius: Džiugą Grinį, Vytautą Medinecką-Ironvytą, Šarūną Datenį, Donatą Šimukauską ir kt.
Įtampos kupinas serialas „Lėlininkas“ – nuo rugsėjo 30 d. tik per „Go3” televiziją.
