Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos aštuntokė Augustė Skaisgirytė sėkmingai kopia scenos laiptais. Augustė ne tik filmuojasi visų laikų populiariausiame seriale „Nekviesta meilė“, bet ir dainuoja Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos chore „Liepaitės“, o savo gyvenimą žada sieti ne su aktoryste, o su dainininkės karjera.
– Kaip tu patekai į šį serialą?
– Matyt, niekam nėra paslaptis, kad serialo prodiuseris Rolandas Skaisgirys – mano dėdė, jis mane ir pakvietė jame filmuotis, o kuris paauglys norėtų praleisti progą išgarsėti ir dirbti širdžiai malonų darbą – vaidinti, o dar televizijoje… Toji daugelio svajonė man išsipildė.
– Seriale tu vaidini ramiąją Gabrielę, kuri visiems pritaria ir yra pavyzdinga panelė, draugė ir dukra. Ar kartais nesinori, kad tavo kuriamas personažas pasielgtų kažkaip kitaip – maištingiau?
– Norisi, ir net labai dažnai, tačiau aš esu aktorė, kuri turi sukurti tam tikrą personažą, o jo charakteris yra „nupieštas“ popieriuje ir negaliu elgtis, kaip noriu.
Aišku, kartais man labai norėtųsi, kad manoji Gabrielė nueitų į kitą šoną, žodžius pasakytų kitaip – maištingiau, su didesne ekspresija ar priešingai, nei jie parašyti scenarijuje, tačiau seriale aš vaidinu Gabrielę, o ne save.
– Kaip tavo naujoji draugė Gabrielė žiūri į tavo mamos Dovilės ir Andriaus santykius? Ir kaip tu pati į juos žvelgi?
– Gabrielė į šių dviejų žmonių meilę anksčiau žiūrėjo labai skeptiškai, tačiau dabar jau apsiprato ir jiems pritaria, nes taip parašyta scenarijuje, kurį ne aš sugalvojau.
O tikroji Augustė į šią meilę nežiūri, o jei ir žiūrėtų, tai tikriausiai teigiamai, nes šie žmonės abudu puikiai sutaria ir yra geri draugai, kolegos.
– Kiek laiko praėjo, kol pripratai prie savo „naujosios mamos“ Dovilės, su kurios nuomone tu ne visada sutinki?
– Prie „mamos“ pripratau labai greitai, nes ji yra šiltas, geras ir nuoširdus žmogus, kuris visada padės, patars, kaip tą ar kita geriau padaryti, o kad pykstamės – tai toks gyvenimas.
– Ar skaitai atsiliepimus internete ir spaudoje apie tavo kuriamą personažą Gabrielę?
– Neskaitau, nes manau, kad tai tik tuščias laiko gaišimas ir nervų gadinimasis. Anksčiau teko skaityti kelis komentarus apie savo kolegas aktorius, tačiau tie komentarai man įspūdžio nepaliko: daug keiksmažodžių, įžeidžiančių žodžių ir kitų vulgarybių.
Komentarus tikriausiai rašo žmonės, kurie niekada nėra buvę televizijoje ir nežino jos visos virtuvės: kaip, kas, kodėl šitaip, o ne kitaip. Tai ir nebekyla noras skaityti jų, o juolab apie save.
– Ar sunkus mokytis tekstus ir ar kartais nesinori susijuokti rimtose scenose kaip tavo kolegei Evitai Malaškevičiūtei?
– Oi ne, tekstus mokytis ne tik nesunku, bet kartais ir smagu, nes tada pradedu fantazuoti, kaip reikėtų daryti vieną ar kitą dalyką, o dėl juoko, tai kartais tenka net išgirsti ir pastabų iš režisierių, kad atrodyčiau rimtesnė. Nors juokas ima labai, tačiau toks tas aktoriaus darbas – gana sunkus ir varžantis.
– Ar realybėje palaikai ryšius su savo kolege Grėte Indičianskaite?
– Žinoma, kad palaikau, ir mes esam labai geros draugės, tačiau aš šiuo metu turiu labai mažai laisvo laiko ir mes su ja susitinkame tik per filmavimus, bet spėjame ir pašnekėti, ir pasidalyti mintimis, patarimais ar mergaitiškomis paslaptimis.
– Sakai, kad neturi daug laisvo laiko. Kuo užsiėmusi?
– Taip, šiuo metu laisvo laiko man labai trūksta, nes para turi tik dvidešimt keturias valandas. Mokykloje laukia daug atsiskaitymų, beje, muzikos mokykloje laikau muzikologijos egzaminus, kuriems irgi reikia pasiruošti ir tai užima nemažai laiko. Bet laisvu momentu visada stengiuosi pailsėti: išbėgu į miestą susitikti su draugais ar tiesiog pailsiu namie.
– Kelintoje klasėje mokaisi ir ar tarp filmavimų lieka laiko ruoštis pamokoms?
– Mokausi aštuntoje klasėje, o filmavimai nevyksta kiekvieną dieną, tai ir laiko, žinoma, lieka, o va su kitu dalyku, tokiu kaip noras, tai retai pavyksta susitarti.
– Girdėjome, kad dainuoji chorinio dainavimo mokyklos chore „Liepaitės“. Ar sieji savo gyvenimą su dainavimu, ar nori tapti tikra aktore?
– Savo gyvenime tikrai žadu ką nors daryti su muzika, nes aš ją labai mėgstu ir ji man artima, taip pat mėgstu ir dainuoti. Na, o dėl aktorystės, tai dar nesu tikra, bet man dar tik penkiolika metų ir aš negalvoju, kas bus po ketverių metų.
,b>– O kuo planuoji tapti baigusi mokyklą?
– Kaip ir sakiau, šiuo metu noriu daryti labai daug, bet tiksliai dar negaliu atsakyti, ko tikrai noriu gyvenime, tik galiu pažadėti, kad gyvenime dainuosiu, o kaip bus su aktoryste – niekas nežino.
– Ar mokykloje tavęs draugai nelaiko „sužvaigždėjusia“?
– Mano tikri draugai man ištikimi ir su jais bendraujam kaip ir anksčiau, o kas mano, kad aš „sužvaigždėjau“, tai tegul ir mano, man nuo to galva tikrai neskauda, nes tokių žmonių buvo ir anksčiau.
– Ar tavo vaikinas nepriekaištauja dėl kitų asmenų tau rodomo dėmesio ir ar nepyksta, kad daug laiko praleidi filmavimuose?
– Nežinau, gal ir pyktų, bet šiuo metu jis nepyksta, nes aš neturiu vaikino.
– Ar tiki prietarais? Tarkime, jei važiuojant į filmavimą kelią perbėgs juoda katė, tai tą dieną filmavimo aikštelėje labai nesiseks?
– Nusispjauti tai nusispjaunu, gal iš įpročio, tačiau, atvirai kalbant, netikiu tokiom nesąmonėm.
– Ar turi talismaną?
– Ne, talismano neturiu, nes manau, kad žmogus pats susikuria sau laimę, o ne kokie daiktai.
