Žmonės net nesusimąsto, kad kažkada jie buvo tokie pat paprasti žmonės kaip ir mes, kai kurie paprasti yra iki šiol.Vaikystėje jie patyrė pirmąją meilę, krėtė išdaigas mokykloje ir net nebuvo mokytojų numylėtiniai. Kokia buvo jų jaunystė?
Širdžių ėdikė – Natalija Zvonkė
DELFI Gatvė: papasakok apie savo pirmąją meilę?
Natalija Zvonkė: pirmą kartą įsimylėjau būdama 16-kos metų.Tuo metu padėjau tėvams dirbti turguje, jis taip pat ten dirbo. Prekeivių vaikai dažnai susibendraudavo, taip atsitiko ir mums. Jis buvo simpatiškas, už mane 4 metais vyresnis jaunuolis, palaipsniui pradėjome draugauti. Draugystė truko trejus metus.
DELFI Gatvė: ar metų skirtumas santykiams netrukdė?
Natalija Zvonkė: tikrai netrukdė! Aš su jaunesniais ar bendraamžiais vaikinais neturėdavau apie ką kalbėti, todėl visuomet bendravau su vyresniais, net mano vyras už mane 6 metais vyresnis. Pamenu tik kartą su klasioku bandėm regzti santykius, bet po mėnesio tapo aišku, kad nieko gero nebus.
DELFI Gatvė: kodėl santykiai su pirmąją meile nutrūko?
Natalija Zvonkė: Išsiskyrė keliai, kai pradėjau studijuoti, mažai laiko pardėjom skirti vienas kitam. Jis susirado kitą, aš – taip pat, todėl nusprendėme nebetęsti santykių.
DELFI Gatvė: ar dažnai prisimeni savo pirmąją meilę, gal lygini su savo vyru?
Natalija Zvonkė: ne, jie visiškai skirtingi žmonės .Tiesiog dabar aš su juo labai gerai sutariu, gyvena jis Airijoje ir kartais atvažiuoja pas mus. Kartu „pabaliavojam“ linksmai leidžiam laiką, santykiai tikrai labai draugiški.
Šiaip su visais vaikinais (po jo dar ne vieną turėjau) išsiskyrusi palaikau draugiškus santykius. Pasiskambinam, pabendraujam, kartais prašo nemokamai įleisti į koncertus…
Vilkas ėriuko kailyje – Natas
DELFI Gatvė: ar turėjai jaunystėje tokių gerbėjų, nuo kurių buvo sunku pabėgti?
Natas: kai dar buvau mokykloje, buvo 4-5 metais jaunesnių gerbėjų, jei aš buvau 12-okas, tai jos kokios 7-okės. Tačiau nepamenu, kad būčiau su jaunesne draugavęs, tik dabar draugauju… Vyresnių daugiau buvo.
DELFI Gatvė: o dabar ar vargina gerbėju dėmesys?
Natas: Gana tų, kurie šalia gyvena (mes nuosavam name gyvenam), kai išeinu į balkoną
Parūkyti, „pilna“ to dėmesio… Jeigu būtų vyresnės dar… Išvis juokčiausi, jei susirinktų čia po mano balkonu ir vaikų, ir močiučių, ir mamyčių…
DELFI Gatvė: kokią maloniausią dovaną esat gavęs?
Natas: esu gavęs vienoje dėžutėje 100 dovanų. Viduje – sąrašiukas nuo 1 iki 100 ir 100 dovanų, tokių kaip smeigtukas. Nustebau. Buvo labai malonu.
DELFI Gatvė: ar krėsdavot pokštus mokykloje? Kokius?
Natas: iš tikrųjų nebuvau pats geriausias vaikas mokykloje, bet manimi mokytojai tikėjo. Aš ko nors pridirbdavau, o apkaltindavo kitus.
Pamenu išpaišiau mokyklos sienas „tipo“ graffiti, nors piešti nemokėjau.Vėliau direktorius sakė „Jau iš ko ko, bet iš tavęs, Natai, to nesitikėjau!“.
Kartą, pamenu, klasiokės iškrėtė man pokštą. Per šv.Valentino dieną gavau labai daug atviručių, toks laimingas buvau! Grįžęs namo pradėjau jas skaityti, o ten parašyti tik negražūs žodžiai: „Natai tu toks ir anoks!”. Verkiau tada.
DELFI Gatvė: gal pameni juokingų įvykių iš mokyklos laikų?
Natas: pats juokingiausias įvykis – kad aš ją baigiau! O šiaip tai yra tekę būti pagautam „su kvapeliu“.Vyresni gerdavo, o aš juos pažinojau, nes mano brolis buvo vyresnis.Taigi, išgėrėm ir teko su mokytoja kalbėti, ji užuodė ir kamantinėti pradėjo, išsisukinėdamas sakiau „per prievartą pylė“.
Goda Sabutytė ( „69 danguje“)- klasės aktyvistė
DELFI Gatvė: ar mokykloje konkuravote dėl grožio?
Goda: ne, šito nebūdavo, tik susiskirstymas į tam tikras grupeles. Klasės aktyvistai ir tie, kurie sėdi kamputyje.
DELFI Gatvė: o tarp tų grupelių neįsiplieksdavo kokių nors konfliktų?
Goda: ne. Visi tai žinojo ir buvo su situacija susitaikę… Jei mokykloje vyksta konkursai, renginiai, tai mes viską organizuojam,o jiem tenka taikytis prie mūsų.
DELFI Gatvė: ar buvai tarp aktyvistų?
Goda: taip, aš buvau prie aktyviųjų. Buvau mokyklos komitete, ten sprendėm visus mokyklos klausimus, organizuodavom renginius, priklausiau Mokyklos tarybai, padėjau tiems, kas mokėsi blogiau, lankiau dramos būrelį.
DELFI Gatvė: ar tarp vaikinų buvai populiari?
Goda: aš nežinau, visada gerai sutariau su vaikinais, ypač nuo kokios 8 klasės. Sedėjau per pamokas viename kabinete su vaikinu, kitame su mergina -su visais bendravau.
Nesidrovėjau prieiti prie vaikinų, pabendrauti, problemų nekildavo, bet nedraugavau su jokiu vaikinu iki 11 klasės. Man to nereikėjo, turėjau daug draugių, kurios užimdavo visą laisvą laiką, be to būreliai, komitetas…
DELFI Gatvė: gal pameni kokią išdaigą, kurią buvai iškrėtus mokytojams?
Goda: pamenu tik vieną, kai darbų mokytojai makaronų primėtėm į plaukus ir labai iš to juokėmės.
Grūdas ir figūrėles iš molio
DELFI Gatvė: ar mokykloje mušdavaisi su bendraamžiais?
Grūdas: būdavo visko, tačiau dabar visa tai atrodo juokingai. Tos muštynės buvo labai vaikiškos ir beveik visada dėl kokių nors mažmožių arba išvis dėl nieko.
DELFI Gatvė: kelių pirmą kartą įsimylėjai?
Grūdas: manau 13-kos … Tai buvo tokia pirma vaikiška meilė. Pamenu ir vaikiškus jausmus, ir paaugliškas meiles, ir pirmus rimtus jausmus. Rimčiau įsimylėjau 18-kos. Su ta mergina draugavau dvejus metus.Vėliau teko išsiskirti, nesupratom vienas kito,nesusišnekėjom, taip keliai ir išsiskyrė.
DELFI Gatvė: ar populiarus buvai tarp merginų?
Grūdas: sunku pasakyti… Nesiskundžiau dėmesio trūkumu, o ir pertekliaus nepatyriau.
Jei labai norėjau susirasti ką nors, nueit pasėdėt kur nors, pagerti arbatos, tai susirasti kompanijos nebuvo sunku. Tačiau taip nedarydavau…
DELFI Gatvė: ar vaikystėje turėjai kokių nors neįprastų užsiėmimų?
Grūdas: turėjau jų gana daug, visi tokie vaikiški ir juokingi…Pamenu, kad mėgau lipdyti figūrėles iš molio.
DELFI Gatvė: ar nekankina gerbėjų dėmėsys?
Grūdas: na, ne… Galėčiau pasakyti, kad gerbėju grupė jau yra nusistovėjusi, tų, kurie tikrai nori skirti man dėmesio, domisi manimi. Aš su jais ir bendrauju, susitinkam, kartais man atrodo, kad taip ir turi būti. Aišku, sutinku visokių žmonių, bet piktų replikų nesulaukiau – gatvėmis vaikščioti nebaisu.
DELFI Gatvė: kaip įsivaizduoji idealią merginą?
Grūdas: idealo tikrai neturiu. Viskas vyksta savaime, dėl kažkokių magnetinių bangų susieinam. Negalėčiau pasakyti, kad yra kažkokie kriterijai, pagal kuriuos renkuosi, man svarbus bendravimas, supratimas. Gal labiau patinka brunetės, bet esu sutikęs patrauklių ir šviesiaplaukių.
