Svajonės – it krištolo lašeliai, kuriuos mes renkame tyliai, suberiame į dėžutę ir saugiai paslepiame spintoje. Ne visi iš mūsų išdrįsta dar kartą atverti ją ir sučiupti, kad nepaspruktų, galbūt pritrūksta ryžto, valios arba laiko. Ir kas drįsta teigti, kad svajonės neišsipildo?
Manote, kad joms išsipildžius, jos tampa banaliomis ir praranda savo skonį? Anaiptol svajonė lieka šalia mūsų, tik apčiuopiama ir reali. Šįkart SAVAS komanda kalbina jauną studentą Vaidotą Segenį, kuris per trejus metus žingsnis po žingsnio priartėjo prie savo svajonės ir ją įgyvendino.
Pirmieji štrichai
Muzika – mūsų palydovė nuo pat mažens. Ji prasideda mamos lopšinėmis, kurios padeda mums nusiraminti, pasinerti į giliausius sapnus ir seka mus visą gyvenimą, vienus – ilgiau, kitus – trumpiau. „Kiek atsimenu save, visada mane traukė muzika, nuo penkerių metų manęs ji neapleido, o prieš trejus metus, perjunginėdamas televizijos kanalus pamačiau „Motorhead“ grupės koncertą ir susižavėjau būgnininku. Jis taip nuostabiai valdė instrumentą ir labai taikliai perteikė savo emocijas, tada aš pamaniau: „Kodėl gi aš negalėčiau taip groti?“, – pasakojo vaikinas.
Kaip iš gausybės rago
Studentas groja net keturiose grupėse, kurios yra tikrai žinomos daugeliui studentų, besidominčių alternatyvia muzika.
Vaidotas jaukiausiai jaučiasi stoner rock/metal stiliaus grupėje „Graveyard“, kuri susikūrė 2005 metų liepą.
“Graveyard” – mano stichija. Tai yra grupė, kurioje groju nuo pat pradžių, kartu tobulėjome, kartu kentėjome, o geriausia yra tai, jog suprantame vienas kitą iš pusės žvilgsnio“, – sakė mušamaisiais grojantis muzikantas.
Taip pat vaikinas groja heavy metal stiliaus grupėje „Soul Brothers“, kuri dalyvauja daugelyje muzikos renginių, ryškiausi: „Roko naktys“, „Kilkim žaibu“, „Burning steel“.
Neseniai, 2006metais, susikūrusiame gothic/doom kolektyve „Degradatonia“.
Vaidotas mielai padaužo būgnus. Su pažįstamais, sociologiją besimokantis studentas, rengia jazz‘o projektėlį ir žada groti įvairiuose renginiuose. „Tai fusion stiliaus muzika, kurią sudarys daugiau kūriniai be žodžių, skirti rimtiems dėdėms ir tetoms. Juokingiausia tai, kad grosime vilkėdami kostiumais“, – šypsojosi Vaidotas.
Grojimu išliejamos susikaupusios emocijos
Paklaustas, kokių būtent savybių reikia, norint išmokti gerai groti būgnais, studentas atsakė, jog „turėti daug kantrybės, valios, užsidegimo ir žinojimo, kad tu tikrai labai to nori“.
Muzika, tartum spaustukas sugeria visas problemas, neigiamas emocijas ir jų nelieka, nugarma kažkur užmarštin.
„Man muzika netgi labai padeda išsilieti. Jeigu būna sunki diena ar iškyla problemų, pagrojęs mušamaisiais, aš jas greit išsprendžiu“, – kalbėjo jaunasis muzikantas.
Muzika, plaukianti iš širdies
Šiuo metu socialinius mokslus studijuojantis Vaidotas, prieš tai Vilniaus muzikos konservatorijoje lankė būgnų paskaitas, tačiau studijų programa vaikinui nepatiko. Tekdavo nenoriai groti tokią muziką, kuri nepriimtina vidinei būsenai ir neperteikė muzikanto širdies muzikos.
„Manau, kad svarbiausia yra groti muziką, kuri yra “prie širdies” ir į kurią gali įdėti visą save“, – teigė vaikinas.
Įkyrių gerbėjų apsuptyje
Dalyvaudamas įvairiausiuose renginiuose ir festivaliuose, Vaidotas stengiasi atiduoti maksimumą.
„Grojame, nes tai yra mūsų pašaukimas. Visada malonu, kai tavo pastangas įvertina klausytojai, todėl publika reiškia daug“, – pasakojo studentas.
Tačiau būna tokių atvejų, kai klausytojų dėmesys mažumėlę erzina, ypač tuomet, kai vaikinas pavargęs nulipa nuo scenos, o merginos jau lekia tekinos apsikarsčiusios fotoaparatais ir prašo autografų.
Lietuviams priimtinesnė „papų muzika“
Jaunasis muzikantas klauso pakankamai įvairią muziką, o paklaustas, kokioms grupėms teiktų pirmenybę, išvardino keletą variantų: „Aerosmith“, „Helloween“, „Children of bodom“, „Nightwish“.
Lietuva, tokia šalis, kurioje vyrauja pop kultūra, todėl alternatyvios muzikos atlikėjams nėra suteikiama pakankamai galimybių parodyti savo talentą ir groti daugybėje koncertų.
Tačiau vaikinas džiaugiasi, kad bent kažkiek jų vyksta.
„Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių kurie, kuria kokybišką muziką. Deja, Lietuvos scena nėra labai svetinga. Žmonėms labiau patinka, kai dainuojama papais, o ne balsu“, – sarkastiškai šypsojosi Vaidotas.
Didžiausias sunkumas yra tas, jog lietuviai nemoka tinkamai įgarsinti sunkiosios muzikos instrumentų, nuo to automatiškai kenčia atliekamos muzikos kokybė.
