Pervargimas, stresas ir emocinis perdegimas yra vieni pagrindinių sveikatos priešų, kurie gali įtakoti įvairias ligas. Kaip įtemptoje kasdienybėje nepamesti savęs ir išlaikyti vidinę ramybę?
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie fizinį ir psichologinį išsekimą, kaip jis prisideda prie imuniteto silpninimo ir ką reikėtų daryti, norint nesusirgti ir sustiprinti savo organizmą.
Laidoje savo asmenine patirtimi pasidalino garsi televizijos laidų vedėja, žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva. Moteris teigė, kad su pervargimo simptomais yra susidūrusi ne kartą.
„Šiuolaikinis žmogus galvoja, kad gali padaryti labai daug. Jis labai naiviai tuo tiki ir labai stengiasi. Deja, kartais atsitinka taip, kad tos pastangos atsisuka prieš patį žmogų – jis pervargsta. Su tuo susidūriau ir aš. Buvo etapų, kai visai neturėdavau jėgų, energijos ar noro kažką daryti. Toks pojūtis netgi kažkuria prasme priminė depresijos požymius. Nėra malonu, kai norisi net vemti nuo dalykų, kurie prieš tai tave džiugino. Tuomet turi kažko imtis ir bandyti sau padėti“, – atvirai pasakojo R. Šakalytė-Jakovleva.
Žinoma moteris atviravo, kad jos organizmo atsparumas ligoms yra labai glaudžiai susijęs su emocine būkle.
„Imuniteto sveikata yra labai susijusi su pervargimu. Jeigu labai smarkiai pervargstu, perdegu, užtenka menkiausio peršalimo ir susergu. Tuomet ligos pričiumpa mane taip stipriai, kad aš po to savaitę ar dvi nesu darbinga. Tada galvoju, kad čia mane pričiupo kažkoks virusas, o iš tikrųjų, tokiu būdu mane sustabdo pats organizmas. Jeigu nekreipiu dėmesio į signalus, kuriuos jis man siunčia, gaunu paskutinį nokautą“, – atviravo R. Šakalytė-Jakovleva.
TV laidų vedėja atskleidė, kaip ji stiprina savo organizmą ir ko imasi, kad užbėgtų negalavimams už akių.
„Aš darausi kraujo tyrimus. Man tai yra tarsi žemėlapis, kurio dėka sužinau, į kurią pusę kreipti savo sveikatos laivą. Kadangi jaunesnė netampu, stengiuosi savimi rūpintis – išmokau labiau įsiklausyti į save, mėgstu gerai maitintis, vaikščioti gryname ore. Taip pat man labai padeda miegas. Stengiuosi jį pasiankstinti net valanda ar dviem, prieš miegą nenaudodama jokių telefonų, elektroninių prietaisų. Taip pat naudoju ir vitaminus bei maisto papildus“, – laidoje pasakojo Renata.
Renata taip pat atviravo, kad norint išlaikyti gerą sveikatą, labai svarbu yra pajausti ir harmoningą santykį tarp kūno bei proto.
„Tai yra kompleksinis dalykas: kai stiprini save fiziškai, lygiai taip pat stiprini ir emociškai. Prevencija gali padėti užkirsti kelią įvairiems negeriems dalykams. Mes esame sau geriausi draugai, todėl ir draugaukime su savimi. Nenumokime ranka, kai vidinis balsas bando kažką pasakyti“, – mintimis dalinosi R. Šakalytė.
Laidoje „Sveikas rytojus“ apie pervargimą ir organizmo sveikatą kalbėjo ir gydytoja, kineziterapeutė Jūratė Kavaliauskienė. Pasak specialistės, organizmui pervargus ima sekti ne tik žmogaus gyvybiniai resursai, bet ir psichologinė energija.
„Perdegimas pasireiškia tuomet, kai žmogus jau net nebegali pailsėti, kūną apima skausmas ir to skausmo jis negali atsikratyti. Tuomet žmogus praktiškai nieko nebenori. Jis užsidaro ir net į tą patį darbą eina per prievartą, nebenori valgyti, nebegali miegoti ar nurimti. Tokie simptomai atsiliepia ir žarnynui. Norėčiau paminėti, kad žarnynas yra mūsų pagrindinis imunitetas. Kaip dirba mūsų žarnynas, taip dirba ir mūsų galva, o tai įtakoja nervų sistemą. Reikalingos medžiagos nebepasisavinamos, žmogui pradeda trūkti būtinų vitaminų, mikroelementų, baltymų“, – pasakojo gydytoja J. Kavaliauskienė.
Specialistė atskleidė, kad pervargimas paveikia ir visą žmogaus raumenyną.
„Kai žmogus persidirba, dažniausiai jo kūne vieni raumenys tampa stipresni, o kiti – silpnesni. Kineziterapeutai gali padėti viską sureguliuoti. Dirbant su žmogaus kūnu esu pastebėjusi, kad jis nepasiduoda tol, kol pats žmogus nepradeda tvarkyti to, kas yra galvoje – skausmai kamuoja tol, kol jis nepradeda teisingai dėlioti savo minčių, požiūrio į gyvenimą“, – aiškino gydytoja.
Gydytoja atskleidė kelias taisykles, galinčias padėti stiprinti imunitetą bei apsisaugoti nuo įvairių ligų.
„Kad imunitetas sustiprėtų, pradėkime taikyti auksinę taisyklę 8+8+8: aštuonias valandas dirbkime, aštuonias valandas ilsėkimės ir tada aštuonias valandas ramiai miegokime. Taip pat pastiprinti imunitetą galima nuėjus į vaistinę ir įsigijus kokybiškų produktų. Jeigu abejojate ką išsirinkti, pasitarkite su vaistininku arba savo šeimos gydytoju“, – apie imuniteto stiprinimą kalbėjo specialistė.
Laidoje „Sveikas rytojus“ „Mano vaistinė“ vaistininkas Tautvydas Endriukaitis pabrėžė, jog organizmo apsauga reikia pradėti rūpintis dar prieš susiduriant su sveikatos problemomis, tačiau čia žmonės neretai padaro esminę klaidą.
„Norėdami apsisaugoti ir pastiprinti imunitetą, iš nežinojimo žmonės dažnai puola vartoti didelius kiekius vitamino C ar kokio nors kito „stebuklingo“ vitamino, pradeda ekstremaliai grūdintis, griebiasi kitų priemonių, kurios gali net pakenkti sveikatai. Tuo tarpu organizmo sargas imunitetas yra kompleksinė ir sudėtinga sistema, todėl viena medžiaga ar koks veiksmas negali užtikrinti sklandaus visos imuninės sistemos veikimo. Jei nepavyksta laikytis taisyklingos mitybos reikalavimų, naivu tikėtis, kad jums trūksta tik vienos medžiagos. Ir jei organizmui trūksta vitaminų ir mineralų, tokių kaip vario, seleno, magnio, vitaminų C, D ir B grupės, imunitetas nusilpsta ir nebegali tinkamai saugoti organizmo“, – pasakojo vaistininkas.
Sklandų imuniteto darbą trikdo ir tai, kas pastaruosius metus vyksta visame pasaulyje – atšalus orams nusilpusį organizmą vėl labiau gali pulti COVID-19, gripo ir kitų virusų keliamos ligos, todėl labai svarbu tinkamai puoselėti imunitetą ir kaip įmanoma labiau stiprinti organizmą.
„Imunitetui ypač svarbūs antioksidantai yra cinkas, manganas, selenas, varis, geležis, vitaminai C ir E. Teigiamą poveikį turi gerai žinomas augalas ežiuolė, kuris palaiko imuninę sistemą bei normalią kvėpavimo takų funkciją. Aš, kaip vaistininkas, nepilnavertės mitybos papildymui patariu atkreipti dėmesį į plataus poveikio sinerginį derinį, tokį kaip Immunace, kuris galėtų užtikrinti efektyvų rezultatą, o optimalus efektas gali būti pasiekiamas suvartojus tik 1-2 pakuotes“, – kalbėjo vaistininkas.
