Lietuvoje vis dar sklando mitas, jog kosmoso industrijoje dirba tik tie žmonės, kurie turi patirties šioje srityje arba yra baigę panašių krypčių studijų programas.
Kaip pastebi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ atstovai, pirmiesiems žingsniams šiame sektoriuje dažnai pakanka noro spręsti iššūkius, o specifinių žinių apie mažuosius palydovus galima išmokti darbe. „NanoAvionics“ didelį dėmesį skiria ne tik baigusiems aeronautikos inžinerijos, elektronikos, mechanikos ar kitas panašias studijų kryptis, bendrovė taip pat ypatingai vertina ir tas žinias, kurios yra įgytos kitose industrijose.
„Lietuvoje kosmoso industrija dar gana jauna, todėl pirmuosius karjeros žingsnius čia žengti kur kas lengviau nei, pavyzdžiui, JAV ar kitose brandesnėse kosmoso rinkose. Todėl mūsų šalies šio sektoriaus įmonės labiau vertina pradedančiųjų kandidatų vertybes, požiūrį ir patirtį, kuriuos įgijo kitose industrijose bei suteikia galimybę mokytis iš patyrusių kolegų“, – sako žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Monika Paškauskaitė.
Į ką atkreipti dėmesį dar mokykloje
Jei moksleivis ateityje norėtų kurti ir valdyti kosminius palydovus, dar mokyklos suole vertėtų daugiau dėmesio skirti informatikos, matematikos ir fizikos pamokoms. O galvojant apie studijas universitete reikėtų atkreipti dėmesį į aeronautikos inžinerijos, elektronikos, mechanikos, mechatronikos bei informatikos inžinerijos programas.
Kaip pastebi M. Paškauskaitė, svarbu nepamiršti, kad kosmoso industrijoje dirba ne tik inžinieriai: „Čia gausu ir kitų specialybių profesionalų. Turime ir rinkodaros, personalo, teisės, pardavimų ar IT skyrius. Šiose bei inžinerinėse pozicijose dirbantys žmonės atsineša žinias iš kitų industrijų, jas gali lanksčiai pritaikyti ir kosmoso srityje.“
Taip pat norint žengti pirmuosius žingsnius į šią industriją verta tiesiog domėtis kosmosu plačiąja prasme, dalyvauti fizikos olimpiadose ar robotikos užsiėmimuose. Pirmąsias patirtis galima kaupti įvairiuose hakatonuose, pavyzdžiui, Vilniuje, NASA inicijuojamas „NASA Space Apps Challenge“ sprendžia įvairius realius kosminius iššūkius ir artimiau supažindina su šia industrija.
Pradeda ir nuo praktikos ar persikvalifikuoja
Dažnam patirties neturinčiam kosmoso entuziastui pirmuoju karjeros žingsniu tampa praktika. Be to, ją verta rinktis ir tiems, kurie jau turi sukaupę patirties kitur, bet norėtų persikvalifikuoti.
„Gana didelė dalis praktikantų vėliau tęsia karjerą čia – aš ir pats praėjau šį kelią. Anksčiau dirbau Vilniaus universitete, gruntų laboratorijoje, joje tyriau įvairius gruntus ir aprašinėjau jų mechanines ir fizines savybes. Paraleliai studijavau astro-geologiją, čia mokėmės kaip komerciniais tikslais panaudoti asteroidus. Taigi, dar prieš įsidarbinant į „NanoAvionics“ turėjau aistrą kosmosui, stebėdavau naktinį dangų ir jaučiau, kad apie tai noriu sužinoti ir išmokti daugiau. Prisijungti prie „NanoAvionics“ paskatino noras ir žinojimas, jog čia galima prisidėti prie kosmoso ekonomikos plėtros, mokytis ir pritaikyti naujas žinias testuojant palydovus. Dirbant šioje srityje viską reikia daryti labai kruopščiai bei atsakingai, kitaip rizikuojama patirti didžiulius nuostolius. Kosmoso industrijoje taip pat svarbu žinoti, kad čia labai vertinamas analitinis mąstymas, planavimas, sugebėjimas pastebėti menkiausias detales, o svarbiausias įgūdis – greitai mokytis“, – komentuoja Martynas Gaižutis, šiuo metu užimantis „NanoAvionics“ palydovų testavimo inžinieriaus pareigas.
Karjeros augimui padeda patirtys kitose industrijose
Kaip pastebi bendrovės mechanikos inžinerijos padalinio vadovas Justinas Medžiaušis, dažnas kolega prisijungęs prie „NanoAvionics“ turi įvairių asmeninių hobių, kurie padeda ir darbo metu: „Vieni patys kuria ar remontuoja įvairias mechatronines sistemas, kaip pavyzdžiui dronai, tai padeda auginti kompetencijų „raumenį“, kuris gelbsti susiduriant su iššūkiais darbe. Norint kopti karjeros laiptais mechanikos inžinerijos srityje, reikės žinių apie mašinų elementus, kompiuterinį projektavimą, medžiagas, konstrukcijų atsparumą, suprasti šilumos perdavimo būdus, žinoti kaip yra testuojami palydovai. Bet visgi, reikėtų nepamiršti ir to, kad įmonė suteikia puikias galimybes mokytis. Žmogus prisijungdamas prie komandos neprivalo visko iškart žinoti.“
Pats J. Medžiaušis į kosmoso industriją atėjo iš automobilių sektorius: „Dėl šios priežasties persikvalifikuoti į kosmoso industriją nebuvo itin sudėtinga. Visą gyvenimą domėjausi įvairiomis technologijomis: automobilių, laivų, lėktuvų, o dabar ir palydovų bei raketų. Fizika ta pati, o dažnu atveju įvairūs inžineriniai sprendimai yra panaudojami dar kartą, tad patirtis skirtingose industrijose suteikia daugiau naudos ir galimybių. Kosmose esančios sąlygos daug sudėtingesnės nei Žemėje: vakuumas, radiacija, temperatūros ekstremumai. Tai sukuria unikalių iššūkių, kurie sužadina smalsumą ir norą tobulėti.“
Kalbant apie asmenines savybes, šioje industrijoje lengviau bus tiems, kurie yra iniciatyvūs ir savarankiškai norės spręsti kylančius iššūkius. Be to, kandidatams vertėtų daugiau dėmesio skirti tarpasmeniniams įgūdžiams – didelė dalis darbo vyksta komandose, o darbo pobūdis labai dinamiškas, todėl labai svarbus gebėjimas bendrauti, ieškoti kompromisų bei efektyviai dalintis informacija.
Kosmoso industrija Lietuvoje ir pasaulyje
Anksčiau, kalbant apie kosmosą, susidarydavo aiškus vaizdas, kad ši industrija yra išskirtinai didelių valstybių šaka. Per pastaruosius 15 metų domėjimasis kosmoso industrija ir jos pačios augimo tempai iš esmės ėmė keistis. Nuolatinė technologijų pažanga, ypač mikroprocesorių ir saulės baterijų gamyboje bei pritaikyme, leido inžinieriams kurti labai mažus ir galingus palydovus. Mažieji palydovai, kuriuos lengviau sukurti, paleisti ir eksploatuoti, tapo labiausiai paplitusiais palydovais orbitoje. Šie palydovai yra naudojami įvairioms misijoms atlikti, pavyzdžiui, testuoti NASA saulės bures ar stebėti Žemę realiu laiku.
2021 m. Lietuva prisijungė prie kitų Europos šalių ir tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare. Šis žingsnis Lietuvos kosmoso profesionalams leidžia dalyvauti agentūros siūlomose programose, bendradarbiauti su didžiausiais verslais esančiais kosmoso industrijoje bei toliau vystyti Lietuvos kosmoso ekosistemą. Kosmoso industrija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Bendrai ši industrija, 2022 m. duomenimis, vertinama 469 mlrd. JAV dolerių.
