Automobilių sporte nėra vietos atsitiktinumui – kiekviena sekundė, kiekvienas judesys trasoje gali nulemti rezultatą. Tai puikiai žino lenktynininkė Emilija Ulvydaitė, kuri atvirai pasakoja apie savo vidines kovas, psichologinius išbandymus ir būdus, kaip neprarasti ryžto net pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis.
Emocijų valdymas – raktas į sėkmę
„Esant įtemptoms situacijoms trasoje, kurios reikalauja koncentracijos ir „šaltų nervų“, svarbiausia neleisti pasireikšti „karštoms“ emocijoms. Mokėti valdyti jausmus spaudimo akimirkomis yra tai, ką moku ir ko nuolat mokausi, nes žinau – būtent tada sprendžiasi rezultatai. Kad pasiekčiau emocinį stabilumą, dirbu su savimi, o kiekvienas sportininkas tai atranda skirtingais būdais“, – sako mergina.

Kovos su varžovais ir su savimi
Pasak sportininkės, lenktynės yra dviguba kova – tiek su kitais, tiek su pačia savimi.
„Tiesiogiai trasoje kovoju su varžovais, tačiau netiesiogiai – ir su savimi. Ypač tuomet, kai stabdau vėliau nei įprastai, bandydama aplenkti priešininką, arba kai turiu pasitikėti savo sprendimais lenkimo metu. Per kvalifikacinius važiavimus kova vyksta tik su pačia savimi – reikia rasti šimtąsias sekundės dalis trasoje, o tai reikalauja įgūdžių, darbo ir tikėjimo savo jėgomis.“
Psichologiniai išbandymai trasoje
Emilija neslepia, kad sporte sunkiausi yra ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai momentai.
„Starto įtampa, apmąstymai viduryje lenktynių „Ar atlaikysiu?“, „Kada finišas?“, lyginimasis su kitais varžovais ar techniniai nesklandumai – tai situacijos, kurios gali išbalansuoti. Tuomet save motyvuoju pozityviais žodžiais, primenu, kur esu ir dėl ko tai darau. Svarbu analizuoti – ką kitą kartą tokiose situacijose galėčiau padaryti kitaip.

Motyvacija, kai jėgų ribos pasiektos
„Kai atrodo, kad ribos jau pasiektos, save motyvuoju galvodama, jog automobilių sportas – tai galimybė, kuria turiu mėgautis ir džiaugtis. Ne kiekvienas gali patirti tai, ką patiriu aš trasoje“, – šypteli Emilija.
Lenktynininkė atskleidžia, kad turi ir paprastą, bet veiksmingą ritualą prieš startą: „Gilūs įkvėpimai stovint prie starto linijos padeda susikoncentruoti ir leisti adrenalino bangai nurimti.“

Ryžtas po nesėkmių
Paklausta, kaip pavyksta neprarasti ryžto po klaidų ar nesėkmių, Emilija pabrėžia aplinkinių svarbą: „Dažniausiai man padeda žmonės aplink – artimieji, komandos nariai, kiti sportininkai ir visi, kurie tiki manimi. Jie mato manyje tai, ko pati kartais nepamatau po nesėkmių. Būtent jų palaikymas ir suteikia jėgų kilti iš naujo.“