Dar visai neseniai influencerių rinkodara atrodė kaip greitas sprendimas: sumoki už prieigą prie kūrėjo auditorijos, paskelbi įrašą ir tikiesi pardavimų. Ilgą laiką tai veikė – socialiniai tinklai buvo mažiau užpildyti, auditorijos smalsesnės, o reklaminės žinutės dar nespėjusios pabosti. Tačiau šiandien situacija iš esmės pasikeitusi: reklamos srautai perpildyti, influencerių įkainiai išaugę, o požiūris į rezultatus tapo labiau niuansuotas. 2026-ieji žymi aiškų lūžio tašką: influencerių rinkodara ne nyksta, kaip kartais galima išgirsti viešojoje erdveje, o keičiasi iš esmės – nuo trumpalaikio matomumo pirkimo pereinama prie ilgalaikio santykio su auditorija kūrimo. Tai nėra kosmetinis pokytis. Tai – struktūrinė transformacija, keičianti visą požiūrį į kūrėjus, turinį ir rezultatų matavimą. Savo įžvalgomis apie šį pokytį dalijasi reklamos agentūros LOVE MEDIA vadovė Armina Staniulienė.
Klasikinės influencerių rinkodaros iššūkiai
Šiandieniniai influencerių rinkodaros iššūkiai kyla ne dėl pačių kūrėjų, o dėl to, kaip šis kanalas ilgą laiką buvo naudojamas. Nuomonės formuotojai ir toliau sėkmingai veikia įvaizdinėse kampanijose, kur svarbiausi rodikliai yra matomumas, pasiekiamumas ir prekių ženklo atpažįstamumas.
Tačiau tas pats vienkartinių integracijų modelis ne visada tinka kitiems tikslams. Didelis sekėjų skaičius gali užtikrinti auditoriją, bet savaime negarantuoja pasitikėjimo ar sprendimo veikti. Augant vartotojų sąmoningumui, akivaizdus reklaminis turinys vis rečiau sukuria ilgalaikį poveikį, ypač tada, kai siekiama ne tik būti pamatytiems, bet ir formuoti pasirinkimą.
Dėl to influencerių rinkodara šiandien pereina į brandesnį etapą, kuriame lemiamas tampa ne pats kanalas, o jo taikymas. Efektyvumas vis dažniau priklauso nuo to, kaip tiksliai pasirinkti kūrėjai, formatai ir žinutės atliepia konkrečius verslo tikslus.
Lietuvos rinkos realybė
Lietuvos rinkoje MEGA influencerių reklamos paslaugomis šiandien dažniausiai naudojasi tik didžiosios įmonės – tokios kaip „LIDL”, „Maxima”, „Eurovaistinė” ir kiti aukščiausios lygos žaidėjai. Jų komunikacijos tikslai dažniausiai susiję ne su tiesioginiu pardavimu, o su nuolatiniu matomumu, įvaizdžio palaikymu ir žinutės sklaida plačiajai auditorijai.
Tuo tarpu vidutinės ir mažesnės įmonės retai gali sau leisti brangias influencerių kampanijas, dėl to vis daugiau verslų atsigręžia į alternatyvius sprendimus: vartotojų kuriamą UGC turinį, nišinius kūrėjus, mokamą reklamą ar el. pašto rinkodarą.
Šioje vietoje ryškėja ir dar vienas paradoksas – vadinamoji „dingusi vidurinė influencerių klasė”. MEGA influenceriai išlieka, nes jų vardas turi simbolinę, prestižinę reikšmę, nors jų kainos daugeliui ir tampa sunkiai pasiekiamos. Maži, nišiniai kūrėjai išlieka paklausūs, nes jų auditorijos dažnai labiau pasitiki turiniu. Tačiau vidutinio dydžio influenceriai, turintys pakankamai didelę auditoriją ir atitinkamus įkainius, vis dažniau atsiduria tarp dviejų pasaulių – jų kaina per didelė mažiems verslams, o vertė per neaiški dideliems. Tai patvirtina ir pačių influencerių patirtys, kai net turint apie 100 tūkstančių sekėjų vis dažniau sulaukiama barterinių pasiūlymų ir susiduriama su nenoru mokėti už reklamą.
Nuo influencerių prie ambasadorių
Šie rinkos pokyčiai iš esmės pakeitė prekių ženklų mąstymą. Jie nustojo ieškoti, kas „greičiau parduos”, ir pradėjo ieškoti žmonių, kurie iš tikrųjų gyvena su produktu. Taip palaipsniui formuojasi perėjimas nuo vienkartinių influencerių kampanijų prie ambasadorių modelio.
Šiandien ambasadorius – tai ne garsus veidas ir ne trumpalaikė integracija. Tai kūrėjas, kuris tampa prekių ženklo tąsa, nuolat kuria turinį, rodo produktą savo kasdienėje rutinoje ir padeda kurti nuoseklų pasitikėjimą. Tokia komunikacija atrodo natūralesnė, nes produktas matomas realiame gyvenime, realiuose kontekstuose ir per laiką.
Pasitikėjimas formuojasi tada, kai produktas įsilieja į žmogaus kasdienius įpročius, yra nuosekliai kartojamas, atitinka jo vertybes ir estetiką, nėra akivaizdžiai „prastumiamas”. Vartotojui tai atrodo ne kaip reklama, o kaip pasirinkimas – ir būtent ši riba šiandien yra kritiškai svarbi.
Ambasadorių sistema – efektyvesnė verslui
Verslo požiūriu ambasadorių modelis leidžia atsitraukti nuo vienkartinių, sunkiai pamatuojamų sprendimų ir pereiti prie struktūruotos, prognozuojamos komunikacijos. Investuojama ne į žinomumą dėl žinomumo, o į turinį, kuris kuriamas nuosekliai ir gali būti naudojamas įvairiuose kanaluose.
Toks modelis suteikia daugiau kontrolės žinutei, leidžia analizuoti, kas veikia, ir nuolat optimizuoti turinį. Vietoje vieno brangaus įrašo atsiranda pastovus turinio srautas, kuris palaipsniui kuria pasitikėjimą ir mažina vartotojo abejones. Tai nėra kompromisas – tai labiau subrendęs ir stabilesnis būdas auginti prekių ženklą.
Praktikoje efektyviausiai veikia modelis, kai prekių ženklas dirba su nedideliu, bet kryptingai atrinktu ambasadorių ratu. Skirtingi kūrėjai gali atstovauti skirtingus stilius, tačiau kalbėti tam pačiam vartotojui. Bendradarbiavimas vyksta ne per pavienius įrašus, o per aiškiai suplanuotą mėnesinį turinio procesą, kuriame yra vietos testavimui, analizei ir augimui. Svarbiausias tikslas čia nėra „viral” efektas. Tikslas – nuolatinis, patikimas prekių ženklo buvimas vartotojo kasdienybėje, kai sprendimas pirkti tampa natūralia pasekme, o ne impulsyvia reakcija.
Aukštos kokybės turinys – naujas standartas
Dar viena itin svarbi tendencija, kuri šiandien stipriai dominuoja tarp didžiausius įkainius turinčių influencerių – ženkliai išaugusi reklaminio turinio kokybė. Influencerių kuriami vaizdo įrašai vis dažniau primena ne pavienius socialinių tinklų įrašus, o pilnaverčius serialus ar mini filmukus. Jie filmuojami naudojant profesionalią įrangą, ne buitinėje aplinkoje, apgalvotose lokacijose, su aiškia vizualine kryptimi, scenarijumi ir siužetu.
Tokio tipo turinyje aktyviai naudojami dirbtinio intelekto sprendimai, vizualiniai efektai, stiprūs „hook’ai”, ilgesnės istorijos, kurios įtraukia žiūrovą nuo pirmųjų sekundžių. Reklama čia dažnai atsiranda tik pačioje pabaigoje – subtiliai, be tiesioginio raginimo pirkti, kartais netikėtai pačiam žiūrovui. Tai iš esmės keičia vartotojo patirtį: žmogus pirmiausia įsitraukia į turinį, o tik vėliau suvokia, kad matė reklamą.
Papildomą efektą kuria ir influencerių tarpusavio kolaboracijos. Kūrėjai vis dažniau jungiasi į bendrus projektus, taip dalindamiesi auditorijomis, didindami peržiūrų skaičių ir stiprindami turinio pasiekiamumą be papildomų reklamos biudžetų. Tai rodo, kad dideli influencerių įkainiai šiandien dažnai mokami ne vien už sekėjų skaičių, o už gebėjimą sukurti dėmesį išlaikantį ir algoritmams palankų turinį.
Kodėl UGC formatas šiandien taip gerai parduoda?
Vartotojų kuriamas turinys (UGC) šiandien nebėra tik papildomas kanalas ar „pigesnė alternatyva” influencerių reklamai. Svarbu aiškiai atskirti – UGC nėra influenceriai. Tai nėra dar viena nuomonės formuotojų kategorija ar paslėpta reklamos forma per asmeninius profilius. UGC esmė – turinio kūrimas iš vartotojo perspektyvos. 2026-aisiais tai tampa viena ryškiausių rinkodaros krypčių, kurią renkasi vis daugiau prekių ženklų. Priežastis paprasta – UGC kalba ne reklamos, o patirties kalba.
Šiuolaikinis vartotojas sprendimus priima ne pagal pažadus ar tobulai nugludintus vizualus. Jis ieško patvirtinimo, kad produktas veikia realiame gyvenime ir realių žmonių kasdienybėje. UGC turinys būtent tai ir suteikia – pažįstamą, žemišką kontekstą, kuriame produktas atrodo ne kaip reklaminis objektas, o kaip natūrali kasdienio pasirinkimo dalis.
Svarbu ir tai, kad UGC keičia patį pasitikėjimo mechanizmą. Vietoje vieno autoriteto, kuris „rekomenduoja”, vartotojas mato daug skirtingų situacijų, patirčių ir balsų. Tai kuria ne momentinį įspūdį, o kaupiamą pasitikėjimą, kuris ilgainiui daro didesnę įtaką pirkimo sprendimams nei vienkartinė reklama ar garsus vardas.
Verslo požiūriu UGC suteikia ir papildomą pranašumą – jis leidžia kurti turinio biblioteką, kuri gali būti naudojama daugelyje skirtingų kanalų. Tas pats turinys veikia socialiniuose tinkluose, mokamoje reklamoje, el. laiškuose ar e. parduotuvės puslapiuose. Tai ne tik efektyvina biudžetą, bet ir leidžia nuosekliai kartoti žinutę skirtinguose vartotojo kelionės etapuose.
Dar vienas svarbus aspektas – UGC natūraliai dera su ambasadorių modeliu. Kai kūrėjas ilgą laiką dirba su prekių ženklu, jo kuriamas turinys tampa vis autentiškesnis, labiau įtikinantis ir lengviau atpažįstamas auditorijai. Tokiu būdu UGC nustoja būti atsitiktiniu formatu ir tampa struktūruota turinio strategijos dalimi. Būtent todėl 2026 metais UGC nebėra „trend’as dėl trend’o”. Tai atsakas į pasikeitusią vartotojų elgseną, mažėjantį pasitikėjimą tradicine reklama ir augantį poreikį matyti realų, neidealizuotą produktų naudojimą. Prekių ženklai, kurie tai supranta, ne tik sutaupo biudžetą, bet ir sukuria stipresnį, ilgalaikį ryšį su savo auditorija.
Nauja „live shopping” era
Dar viena tendencija, kuri 2026-aisiais gali tapti reikšminga influencerių rinkodaros dalimi – „live shopping” evoliucija į pilno formato pramoginį turinį. Nors tiesioginės transliacijos jau seniai naudojamos pardavimams, šiandien matome aiškų poslinkį link didesnio masto, labiau apgalvotų ir televizijos laidas primenančių formatų. Vienas to pavyzdžių – gruodžio 3 d. Kim Kardashian surengta „livestream” prekybos sesija „Kimsmas Live!” – 45 minučių trukmės „live shopping” renginys, transliuotas išskirtinai per TikTok. Renginyje K. Kardashian pristatė savo SKIMS produktų kolekcijas, specialius riboto leidimo komplektus, išskirtines nuolaidas, dovanų paketus ir realaus laiko pirkimo galimybę. Transliacijos metu taip pat pasirodė netikėti svečiai ir buvo siūlomi prizai – visa tai gerokai arčiau tradicinio televizijos šou formato nei įprastos socialinių tinklų tiesioginės transliacijos.
Skirtingi šaltiniai nurodo, kad transliaciją vienu metu galėjo stebėti apie 30 tūkst. žiūrovų, o bendras live žiūrovų skaičius per visą transliacijos laiką galėjo siekti iki 678 tūkst., kas dar labiau sustiprina šio formato mastą ir potencialą. Nors oficialūs pardavimų skaičiai iš „Kimsmas Live!” renginio viešai dar nėra paskelbti, realiu laiku ekrane matyti plūstantys užsakymų pranešimai ir aukštas įsitraukimas leidžia šį projektą vertinti kaip galimą lūžio tašką socialinio pardavimo evoliucijoje – panašiai, kaip kadaise televizijoje išpopuliarėjo „infomercial” tipo laidos.
Vis dėlto Lietuvos rinkoje „live shopping” šiandien dar atrodo kitaip. Šį formatą dažniausiai naudoja patys verslai – drabužių butikų, e. parduotuvių ar mažesnių prekių ženklų komandos, o ne influenceriai. Dažnu atveju tai labiau primena pardavimų transliaciją nei pramoginį šou, o pats formatas vis dar vertinamas atsargiai prestižo ir įvaizdžio prasme. Todėl K. Kardashian pavyzdį šiuo metu labiau reikėtų vertinti kaip globalią, dar tik besiformuojančią kryptį, kuri ilgainiui gali pakeisti ir Europos, ir Lietuvos socialinės prekybos modelius, tačiau iki to mūsų rinkai dar reikės laiko.
