Daugiau nei 100 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose subūrusi Nerija Laurinavičius savo auditorijai kasdien pasakoja apie gyvenimą už Atlanto, kultūrinius skirtumus ir technologijas. Vos 17-os į JAV išvykusi lietuvė sako niekada neplanavusi tapti turinio kūrėja, tačiau būtent socialiniuose tinkluose jai pavyko suderinti dvi sau įdomias sritis – politologiją ir kūrybą, o užsibrėžus naujų tikslų, net sukurti matcha arbatos prekės ženklą vos per mėnesį.
Vos 17-os už Atlanto išvykusi ir Los Andžele gyvenanti Nerija Laurinavičius džiaugėsi jau 100 tūkst. sekėjų perkopusia auditorija socialiniuose tinkluose. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ ji pasakojo, jog nors iš pradžių socialinių tinklų nelaikė būdu užsidirbti, pirmasis lietuviškai sukurtas vaizdo įrašas sulaukė sėkmės ir padiktavo kryptį: kūrybą sujungti su edukacija, o asmeninę patirtį Amerikoje – su politologijos, viešojo sektoriaus ir kultūrinių skirtumų temomis.
„Aš bandžiau visaip, kūriau turinį ir anglų kalba, tačiau man labai patiko gyventi Amerikoje ir būti lietuve. Taip natūraliai ir atsitiko, jog įkėlus pirmąjį video, jis tapo sėkmingas. Niekada negalvojau apie šią veiklą kaip apie būdą užsidirbti pinigų. Man atrodė, kad aš visada viduje turėjau tą tikslingą politologę Neriją, bet toje srityje vis kažko trūkdavo, nes manyje gyveno ir kūrybiška Nerija. Todėl nuo pirmo video sujungiau edukaciją su kūryba ir edukavau žmones apie gyvenimą Amerikoje. Kalbėjau ne apie glamūrą ar madą, o apie kultūrinius skirtumus, technologijas, todėl į turinį vis įsiliedavo mano patirtis viešajame sektoriuje“, – laidoje pasakojo turinio kūrėja.
Kameros įjungti neužteko
Nerija neslėpė, jog nors turinio kūrėjo veikla daugeliui atrodė itin patraukli, vien įjungti kamerą neužteko. Reikėjo nuolat ieškoti naujų idėjų, stebėti tendencijas, perprasti besikeičiančius socialinių tinklų algoritmus ir žinoti, kas tuo metu patraukdavo auditorijos dėmesį. Tačiau augant sekėjų skaičiui, atsirado ir galimybių iš turinio užsidirbti. Visgi Nerija pripažino pirmaisiais metais neskubėjusi priimti reklaminių pasiūlymų, o toks sprendimas jai padėjo išsigryninti kuriamo turinio kryptį bei suburti aiškią auditoriją.
„Dažnai žmonės, pradėję kurti socialinį turinį, galvojo, kad iš karto atsiras reklamininkai, norintys mokėti didelius pinigus, bet iš tiesų pradžioje pats turėjai parodyti, kad tau tai buvo aktualu. Pirmaisiais metais pas mane nebuvo nė vienos reklamos ir toks sprendimas leido išsigryninti savo turinį bei auditoriją. O tada natūraliai atėjo ir reklamininkai, jau žinodami, kad mano auditorija buvo labai intelektuali“, – pripažino Nerija.
Socialiniuose tinkluose Nerija ne tik dalijosi gyvenimo už Atlanto kasdienybe ar Amerikos politinėmis bei socialinėmis aktualijomis, bet ir ėmėsi drąsių eksperimentų. Vienas naujausių buvo iššūkis per 30 dienų nuo nulio sukurti nuosavą verslą. Pasitelkusi dirbtinio intelekto įrankius, ji nėrė į prekės ženklo kūrimo procesą, o visą eigą nuo pirmųjų žingsnių rodė savo sekėjams.
„Prieš 3 mėnesius pasidalinau su auditorija, jog mečiau sau iššūkį: kol viešėjau Lietuvoje, norėjau pasidaryti verslą per 30 dienų. Tuo metu jau buvo daug dirbtinio intelekto platformų, todėl sugalvojau, kad pabandysiu viską padaryti pati. Aš labai mėgau gerti matcha, tačiau tik Los Andžele buvo jos profilis, kuris man patiko. Todėl susiradau fermą, su kuria norėjau bendradarbiauti, pasirinkau profilį, kuris man buvo pats skaniausias, ir rodžiau žmonėms, kaip viską pasidariau nuo nulio. Jiems tai patiko ir gavosi išties pasiteisinęs projektas“, – džiaugėsi Nerija.
Išskirtinumas prasidėjo ne nuo rinkodaros sprendimų
Kita laidos tema kvietė išgirsti, kiek kūrybiškumo reikėjo parduodant produktą, kurį žmonės vartojo kasdien. Natūraliai šarminio mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja, vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžė, kad išskirtinumas prasidėjo ne nuo rinkodaros sprendimų, o nuo paties produkto. Pasak jos, nuo pat pradžių svarbiausia buvo išsaugoti tai, ką natūraliai sukūrė gamta, ir užtikrinti, kad vanduo vartotoją pasiektų kuo mažiau pakeistas.
„Prekės ženklas „Akvilė“ visada buvo apie tai, kad ką turėjome geriausio – tą norėjome duoti kitiems. Mūsų tikslas nuo pat pradžių rėmėsi principu vandenį iš šaltinio, kuris susikurdavo Dzūkijos nacionaliniame parke, nesugadinti pakeliui. Nedezinfekuoti, nepridėti kažkokių dalykų, investuoti į pačias aukščiausias bei geriausias technologijas ir tą, ką sukūrė gamta, duoti žmonėms“, – laidoje pasakojo Aistė.
Vis dėlto apie vandenį buvo galima kalbėti ne tik per jo sudėtį ar kilmę. Ieškodama naujų būdų pristatyti kasdienį produktą, „Akvilė“ žengė į sporto, grožio, mados, meno pasaulį ir net žirgų sportą. Pasak Aistės, tokios partnerystės nebuvo kuriamos dirbtinai – dažniausiai jos gimdavo atradus bendrą požiūrį, poreikį ar idėją.
„Bendradarbiauti su sportu pradėjome nuo plaukimo, tinklinio, vėliau išsiplėtėme ir į bėgimą, į dviračių sportą. Partnerystė su „ODA Klinika“ irgi užsimezgė natūraliai, o vėliau išaugo į bendrą produktą – drėkinančią ir ilgaamžiškumo suteikiančią dulksną veidui. Įdomesnis bendradarbiavimas gal buvo su žirgų sportu. Jis įprastai asocijavosi su prabangiais prekių ženklais, tačiau pasirodė, kad žirgai negėrė bet kokio vandens. Jeigu būtume jiems atnešę filtruoto vandens iš krano – nė vienas žirgas jo nebūtų gėręs“, – teigė Aistė.
Pažvelgti į įmonės finansus
Trečioji laidos tema kvietė pažvelgti į įmonės finansus ne tik per mokesčių ir ataskaitų prizmę. Prieš 20 metų „Buhalterijos.lt“ įkūrusi Gintautė Černiauskė tuo metu save vadino verslo ir finansų analitike bei sakė, kad augančiam verslui vien buhalterio nebepakako. Reikėjo žmogaus, kuris ne tik matytų, kas su pinigais įvyko vakar, bet ir padėtų suprasti, kur jie buvo uždirbami, kur prarandami ir ką reikėjo keisti, kad verslas veiktų efektyviau.
„Kai turint verslą atsirasdavo noras jį optimizuoti ir per trumpesnį laiką uždirbti daugiau, tuomet vien buhalterinių žinių nebeužtekdavo. Buhalteris atlikdavo svarbų vaidmenį mokesčių inspekcijai, kitaip sakant, valstybei, nes buvo įstatymai ir jis privalėjo paruošti visas ataskaitas, kad įmonė sumokėtų mokesčius. Buhalteris fiksuodavo duomenis, kas įvyko vakar, o finansų analitikas su turimais duomenimis turėjo tikslą juos pagerinti“, – sakė Gintautė.
Norintiems pradėti savo verslą specialistė patarė neskubėti iš karto kurti įmonės, mat pirmiausia buvo svarbu pasitikrinti, ar už siūlomą produktą ar paslaugą žmonės iš tiesų buvo pasirengę mokėti. Tam, anot jos, galėjo pakakti individualios veiklos, leidusios įvertinti realią paklausą, pajamas ir tik vėliau spręsti, ar atėjo metas žengti į kitą verslo etapą.
„Jeigu norėjote prasitestuoti savo veiklą, tada reikėjo atsidaryti individualią veiklą ir pradėti dirbti. Gaudami pinigus ir savaitės eigoje, ir savaitgalį, galėjote pamatyti, ar žmonės jums mokėjo pinigus, ar vis dėlto abejojo. Ir tik tuomet, kai veiklos pajamos pasiekdavo 27 tūkst. eurų, buvo galima žiūrėti, ar tai jau buvo tas momentas, kada veiklą vertėjo perkelti į mažąją bendriją ir paversti ją verslu, kuris jau keitė žaidimą“, – patarimu dalijosi Gintautė.
