Autorė: Sandra Merula emocinės sveikatos ir verslo bei santykių koučerė, ADHD, OCD, Autizmo, BPD mentorė, priklausomybių terapeutė ir ‘Dvipusė’ asmenybė*
(OKS – obsesyvus kompulsyvus sutrikimas)— pasikalbėkime apie jį su meile, atjauta ir pagarba, be etikečių, bereikalingo negatyvo, kas įneša tik dar daugiau neaiškumo apie šį sutrikimą visiems, nuo jį turinčio iki nieko apie tai neišmanančio.
Mielieji,
OCD – trys raidės, kurios gali paversti ramią dienos pradžią spalvotų siūlų kamuoliu jūsų mintyse. Jei jūs turite OCD, mylite ar draugaujate su žmogumi, kuris jį turi, arba mokote vaiką, kuris su juo kovoja, nes dar negali savęs suprasti ir išsireikšti žodžiais — jūs jau žinote, kad tai nėra lengva. Bet prieš kalbėdami apie simptomus ar tipus, ištarkime vieną dalyką garsiai: žmonės su OCD yra vieni stipriausių, įžvalgiausių ir ištvermingiausių sielų, einančių šio pasaulio keliais.
Įsivaizduokite: gyventi scenarijų sūkuryje, kuris nuolat verčia pergalvoti tas pačias mintis, kurių niekas neprašė, nenorėjo, nekvietė, bet jos yra ir atrodo tikros ir baisios. Ir vis tiek jūs einate į mokyklą, darbą, gyvenate gyvenimą. Jūs darote viską, kol jūsų smegenys šnabžda: „patikrink dar kartą“, „nusiplauk dar kartą“, „pabelsk tris kartus teisingai“, “jis tavęs nemyli”, “nereikėjo tau šito sakyti”. Tai ne tik kančia — tai tylus, kasdienis suknistai milžiniškas heroizmas.
Žinau,
kad turėti OCD nėra lengva. Žinau, kad turėti vaiką su OCD nėra lengva, arba būti mokytoju tokio vaiko nėra lengva. Bet jei kalbame apie sunkumus — ar galime akimirkai įsivaizduoti, kaip sunku yra jiems?
Kiekvieną kartą, kai jums gaila savęs, prisiminkite: jūs tik trumpam galite pasimatuoti jų batus — ir tada juos nusiaunate ir einate sau gyventi gyvenimo kartais galvodami “Oh Dievai, kokia sunki diena buvo”. Jie to negali. Jie turi gyventi juose nenusiavę. Jie mokosi šokti juose: tango, break dance’ą, baletą, šiuolaikinius, klasikinius – whatever, kas kam labiausiai tinka, kad galėti išgyventi. Ir kažkaip, daugelis šypsosi šokdami, o mes galim tik stebėti. Ar nemanote, kad tuomet gailėtis savęs yra kiek neskaniai savanaudiška? Tai kaip neturint vaikų, prižiūrėti brolio sūnų kelias valandas ir sakyti “blemba, kaip pavargau!”. Neskamba sąžiningai, ane?
Dabar, pakalbėkime, kas OCD iš tikrųjų yra — nes tai nėra tai, ką jums kiša pop kultūra. Tai nėra „man patinka tvarka“ ar „esu perfekcionistas“. Tai smegenys, kartais painiojančios saugumą su kontrole, atsakomybę su išlikimu. Tai perdėtas rūpestingumas, kurio net per daug — protas, kuris nori, kad viskas būtų teisinga, saugu, aišku — ir įstringa bandydamas tai įgyvendinti. Įstringa, nes mintis nesustoja, sukasi, kartojasi, neduoda ramybės ir galop išvargina taip, kad irzlumas ir pyktis ant gyvenimo nugali, tad teisybė turės palaukt iki ryt. Ir taip pastovioje spiralėje. Kasdien.
*‘Dvipusė’ asmenybė – išsireiškimas iš S. Merulos knygos “ADHD ir Autizmas. Dvipusiai Žmonės”. Kas reiškia, kad toks žmogus turi ir autizmo, ir ADHD bruožų.
OCD tipai — pažinkime juos švelniai
OCD pasireiškia įvairiais būdais, ir nėra vieno teisingo atsakymo, nes nėra klausimo. Bet pažinimas padeda pamatyti, kad tai smegenų būdas apsisaugoti, būti perdėtai rūpestingam ir labai jautriam. Štai keli dažniausi tipai, su trumpais pavyzdžiais:
- Bakterijų baimės OCD tipas (Contamination / Washing OCD)
Pavyzdys: vaikas bijo mikrobų ir nuolat plauna rankas, o suaugęs žmogus vengia viešai liečiamų paviršių arba nuolat dezinfekuoja namus. - Simetrijos, „turi būti tolygu“, tvarkos OCD (Symmetry / “Just Right” / Ordering OCD)
Pavyzdys: paauglys nesėda prie stalo, kol kėdės nėra išrikiuotos idealiai, arba suaugęs žmogus susitvarko stalą iki tobulybės prieš pradėdamas darbą. - Tikrinimo / atsakomybės / žalos prevencijos OCD (Checking / Responsibility / Harm OCD)
Pavyzdys: tėvas kelis kartus tikrina, ar išjungta viryklė, ar užsukti visi kranai; paauglys mintyse kartoja vėl ir vėl: „O jei aš palikau neužrakintas duris?“, ir taip negali užmigti, galop eina tikrinti. - Įkyrios (intensyvios) mintys / „Pure O“ OCD (Intrusive Thoughts / “Pure O” OCD)
Pavyzdys: žmogus nuolat ‘girdi’ nenorimas mintis apie neva padarysiąs žalą mylimam žmogui ar nepriimtinas seksualines ar religines idėjas, ir atlieka atitinkamus ritualus mintyse, kad nuramintų protą. O tai tikrai ne visada pavyksta. - Moralinis / religinis OCD (scrupulosity) (Moral / Religious OCD (Scrupulosity) )
Pavyzdys: paauglys gailisi ir plaka save, nes pasakė nuodėmingą keiksmažodį, ir meldžia atleidimo, kartoja maldas, prašo nuolatinio patvirtinimo, kad jam atleista. Suaugęs žmogus gali perdėtai daug melstis, atlikti ritualus ir savęs baudimus ar nuolat „taisyti/ nukreipti” teisingu keliu savo neva nuodėmingas mintis”. - Kaupimo / išsaugojimo OCD (Hoarding / Saving OCD)
Pavyzdys: žmogus bijo išmesti daiktus, manydamas, kad jei tai padarys, nutiks kažkas blogo. Vaikas gali kaupti senus daiktus „tam atvejui“, jei jų kada nors prireiktų. Įsivaizduojate kaip atrodo tokio vaiko kambarys, suaugusio žmogaus namai?
Sprendimas galvoje
Aš pusmetį gyvenau Amsterdame ir kol buvo tvarkomi darbo dokumentai, nusprendžiau padirbėti valytoja pagal iškvietimą. Iš tikro man labai patiko. Sunku? Na taip, bet sprendimas galvoje buvo įpakuotas taip “kam eiti į sporto salę, jeigu gali imtis šio darbo, fiziškai sportuoti taip, kaip jokioje salėje ir dar gauti pinigų už tai”.
Turėjau vieną klientę, kuri davė man raktus ir tiesiog pasakė, “šie namai yra tavo, ateik kada tau patogu, padaryk ką gali, žinau, kad namie siaubas”. Beje, ji jau turėjo valytoją, bet atleido ir pasamdė mane, nes aš iš pirmo sykio patikau jos katinui – kaip aš ją suprantu… Taigi atvažiuodavau kas savaitę, dariau ką galėjau, bet tai reikia pamatyti: iš galiojimo išėję blokai nealkoholinio radlerio, visur plaukai, dulkės, daiktų galybė, kvapas tragiškas, balkone potvynis, kuriam reikia santechniko jau šeši metai ir langai, pro kuriuos nieko nesimato. Nieko. Kai susitvarkė mano darbinė situacija (Nyderlanduose viskas vyksta labaaai lėtai), su tuo darbu teko atsisveikinti, kaip ir su visais klientais. Tačiau šiai klientei negalėjau nepadaryti to, ko žinojau, kad ji labai trokšta: išplauti langus. Aukšti, vitrininiai langai, septintas aukštas, uh! Bet aš tai padariau. Palikau raktus, atsisveikinau su katinu ir užtrenkiau duris. Vakare gavau SMS “Negaliu nustoti verkti iš laimės, po 12 metų vėl matau medžius“ – buvo verta!
Bet išvardinti tipai nėra galutinė OCD forma. Ji gali paveikti bet ką — sprendimus, tvarką, švarą, kontrolę, egzistencinius klausimus. Svarbiausia: modelis – įkyrios mintys → ritualas → trumpalaikė ramybė → mintys grįžta-uždaras ratas.
Tėvams
Žinau, kad norite išspręsti problemą. Norite ją pašalinti, pagerinti, sustabdyti savo ir vaiko kančią. Bet kartais labiausiai padeda ne sprendimas — o buvimas šalia, sėdint ramiai su vaiku ir sakant: „Aš čia. Tu saugi(us). Tau puikiai sekasi, kaip aš didžiuojuosi tavo pasiekimais.“ Tokia meilės ir ramybės forma pakeičia viską.
Mokytojams
Jeigu jūs mokinį, kuris dvejoja, ar pateikti testą, dar kelis kartus „dar kartą patikrinti“, arba kuris nenusėda, kol kėdė nėra idealiai išlyginta. Galite manyti, kad tai darbų vilkinimas, bet dažnai tai baimė — smegenys reikalauja kontrolės ir tobulybės, kuri neegzistuoja. Jūsų kantrybė, ramus balso tonas, noras suprasti, kas yra OCD — tai aukso vertės reakcija. Jūs galbūt nematysite kaip tai veikia vaiką, bet jūs keičiate gyvenimą.
Gyvenantiems su OCD
Jūs nesate jūsų mintys. Jūs nesate jūsų veiksmai. Kaip ten sakoma “tai, ką tu galvoji ar darai yra tavo elgesys, o ne tavo asmenybė”. Tu esi tas, kuris stebi savo mintis, kelia klausimus, išgyvena jas vėl ir vėl— ir vis tiek kiekvieną rytą keliesi iš lovos. Ir kartais to yra gana, tai yra didžiulis žingsnis. Juk tik tu žinai, kaip sunku taip gyventi.
Jūs trokštate ramybės iki tokio lygio, kad esate pasiruošę eiti kiaurai ugnį, kad ją surastumėte. Nuoširdžiai jus suprantu ir palaikau.
Vieną dieną — kartais ne iš karto, kartais staiga — jūs suprantate, kad galite gyventi šalia savo baimės, bet jos neklausyti ir jai nepriklausyti. Jos gali šaukti, bet jūs neprivalote reaguoti.
Jūsų smegenys gali sukelti audrą ir lietų, bet jūsų siela turi paslėptą skėtį.
O saulė visada sugrįžta.
Kaip padėti netrikdant ir nesukeliant papildomos žalos: švelnūs žingsniai tėvams ir mokytojams
Kai mylimas žmogus įstringa OCD spiralėje, jūsų instinktas — gelbėti. Matote juos skęstančius baimėje ir norite ištraukti greitai — sakyti: „Nustok plauti, nustok tikrinti, nustok galvoti taip.“ Bet tiesa viena: traukimas neveikia. Bet visada padeda buvimas šalia. Priėmimas.
OCD yra pastovus baimės variklis. Ir baimė nesitraukia,jeigu ją baudžiame, ar apsimeta, kad nemato — ji mažėja, tampa menkesnė ir lengviau tveriama, kai žmogutis jaučiasi saugus. Kai mes suprantame, palaikome, klausome, klausiame, domimės, siūlome pagalbą. Taigi, jeigu esate tėvai, mokytojai, ar tiesiog rūpestingi draugai, turintis gyvenime OCD žmogutį, štai kaip reikėtų būti šalia, kad iš tikro palaikyti ir padėti…
Būkite smalsūs ir jokiu būdu nekritikuokite.
Vietoj „Nedaryk taip!“, sakykite: „Matau, kad tau tai svarbu — gali papasakoti, ką šiuo metu galvoji? Ką jauti?“
Orientuokitės į jausmus teisinga kryptimi.
„Suprantu, kad dabar tau baisu“, o ne „Taip, mikrobai tikrai pavojingi.“
Galite palaikyti žmogaus jausmus, neskatindami baimės, kas ir yra didžiausias OCD baubas.
Leiskite jiems patiems kontroliuoti savo gydymą.
Progresas OCD nėra priverstinis ritualų (pasikartojančių veiksmų ar minčių) nutraukimas, o leidimas pasirinkti. Jūsų vaidmuo — ne kontroliuoti, o skatinti drąsą ir rodyti visokeriopą supratingumą ir palaikymą.
Sukurkite ramia, visad vienodai komfortišką aplinką.
OCD klesti chaose. Nuspėjamumas, žinojimas dalykus iš anksto namuose ar mokykloje leidžia nervų sistemai pailsėti.
Būkite kantrūs proceso metu.
Tai lėtas, netvarkingas, bet veiksmingas procesas, net jei jūs asmeniškai rezultatų nematote. Kantrybė — tai tikroji meilė.
Vertinkite džiaugsmą.
Terapija yra neatsiejama OCD žmogaus dalis, bet juokai, žaidimai, poilsis taipogi. Gyvenimas skirtas ne tik išgyventi, bet ir gyventi, klestėti.
Nepamirškite savo „deguonies kaukės“.
Padėti žmogui su OCD gali būti sunku. Rūpinkitės savimi. Nusiraminimui suaugę susikuria ramias erdves ir sau.
Švęskite pastangas, ne tobulumą, kuris neegzistuoja.
Kiekviena išvengta kompulsija, kiekviena suvaldyta baimė, kiekviena atvira diskusija — tai pergalė. Švęskite viską —tiek jų, tiek savo.
Progresas nėra apie OCD naikinimą – tai nėra įmanoma, pradėkim nuo to. Tai apie gyvenimą, kuriame OCD neturi prieigos prie vairo.
Tėvams — ir visiems, kam rūpi
Ši dalis skirta jums — tiems, kurie naktimis ieško simptomų internete, kol akys ašaroja, kurie kovoja dėl oficialios diagnozės, kai specialistams ryškiai tai tėra dar vienas “case’as”, kurie pildė šimtus formų šimtus kartų ir laukė prie kabineto, tikėdamiesi, kad pagaliau juos pakvies.
Tiems, kurie verkė užsidarę vonioje po sunkios dienos, bet išėjo ramiu veidu ir su šypsena. Tiems, kurie nuolat skleidžia meilę, mokosi, gina(si) — net kai tai be proto vargina.
Jūs esate meilės kariai. Jūsų dėka, jautrus, gabus, giliai mastantis vaikas auga žinodamas, kad jis palaikomas, suprastas ir saugus. Ir taip, po nuovargiu slypi pasididžiavimas. Žiūrėdami į savo mažąjį o gal suaugusį vaiką — širdis šnabžda: „Taip, tai nėra lengva… bet dievinu šį nuostabų žmogų ir jokiais būdais nieko nekeisčiau.“
Laikykitės to. Tai tikroji tiesa. Jie nepaprasti, bet ir jūs taip pat.
OCD yra gili jautrumo forma ir tame jautrume slypi nematytas grožis.
Protas, kuris pastebi tai, ko kiti nepastebi, kuris jaučia pasaulį smulkiausiomis detalėmis, kuris myli intensyviai.
Ir kai tas jautrumas maitinamas supratimu, o ne baime, jis tampa dovana, galinčia nušviesti net tamsiausias gyvenimo karteles.
