Galvos svaigimas – dažnai pasitaikantis simptomas, kuris gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Tai ne tik trikdo kasdienybę, bet ir gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vidaus ligų gydytoja Virginija Teresė Gudavičienė atkreipia dėmesį į tai, kaip atpažinti svaigimo priežastis ir dalijasi patarimais, kokių priemonių imtis, kad pagerintumėte savo savijautą.
Daug faktorių
Staigus kūno padėties keitimas, emocinė įtampa ar netgi ramybės būsenoje atsiradę svaigimo pojūčiai gali nemenkai sutrikdyti gyvenimo kokybę. Anot V. T. Gudavičienės,galvos svaigimas gali pasireikšti staigiai pakeitus kūno padėtį – atsikėlus iš lovos, išgirdus žadintuvą, ar esant perpildytose vietose.
Kartais galvos svaigimas gali kamuoti net ir ramiai sėdint ar gulint. Šie simptomai apima ir pojūčius, kai atrodo, jog aplink esantys daiktai sukasi, o žemė tarsi slysta iš po kojų.
„Galvos svaigimas – tai pusiausvyros sutrikimo požymis, kuris gali pasireikšti tiek fizinių, tiek psichologinių veiksnių fone. Šis pojūtis dažnai sukelia diskomfortą, sukeldamas nemalonius pojūčius ir sutrikdantis gyvenimo kokybę“, – sako vidaus ligų gydytoja.
Anot V. T. Gudavičienės,pagal kilmę, galvos svaigimas skirstomas į vestibulinį (vertigo) ir nevestibulinį: „Vestibulinis galvos svaigimas sukelia judesio iliuziją, ar sukimąsi primenantį pojūtį. Tuo tarpu nevestibulinis svaigimas – svyravimą ir erdvinį nesaugumą, kuris stiprėja esant nuovargiui ar emocinei įtampai”, – sako ji.
Vestibuliarinis aparatas
Vestibulinis galvos svaigimas sudaro apie 50–60 proc. visų galvos svaigimo atvejų. Viena iš dažniausiais pasitaikančių vestibulinio svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPV).
Nevestibulinės kilmės svaigimo atvejų yra 40-50 proc., o tai reiškia, kad priežastis slypi ne vestibuliniame aparate, bet kituose kūno sistemose, tokiose kaip sutrikusi mikrocirkuliacija, neurologinės ligos ir kt.
Kaip valdyti galvos svaigimą?
Visgi, anot vidaus ligų gydytojos, galvos svaigimą suvaldyti – galima.
„Visų pirma, svarbu subalansuoti mitybą – vartoti daugiau šviežių daržovių ir vaisių. Pakankamai gerti skysčių. Taip pat reguliariai atlikti stuburo ir kaklo pratimus (eplay manevrą, esant GPPV), bei masažus, kad pagerėtų kraujotaka. Norint išvengti staigaus svaigimo epizodų, reikėtų lėtai keisti kūno padėtį – iš lovos ar kėdės keltis neskubant”, – sako V. T. Gudavičienė.
Ji priduria, kad svarbu mažinti stresą ir nuovargį, nes šie veiksniai gali tik dar labiau sustiprinti svaigimą. Tuo tarpu esant pasikartojančiam, ilgesnį laiką trunkančiam galvos svaigimui, gydytoja rekomenduoja rinktis vaistinius preparatus, kurie gerina mikrocirkuliaciją ir padeda efektyviai valdyti simptomus.
Rekomenduojama rinktis natūralios sudėties preparatus, kurio veikliosios medžiagos veikia sinergiškai, gerina kraujotaką ir padeda sumažinti svaigimo simptomus. Svarbu, kad preparatas būtų saugus ir gerai toleruojamas.
„Svarbiausia prisiminti, kad galvos svaigimas dažnai yra kitų ligų simptomas, todėl svarbu išsiaiškinti tikrąją jo priežastį ir kreiptis į gydytoją. Galvos svaigimas gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, tačiau su tinkama priežiūra ir gydymu galima sugrįžti į normalų ritmą”, – sako vidaus ligų gydytoja V. T. Gudavičienė.
