Vampyrais paprastai vadiname kraują siurbiančius filmų ir knygų veikėjus, tačiau lažinamės, kad šią savaitę sutikai bent vieną vampyrą ir realybėje. Ne, nesapnuojame, galvoje turime sunkiai pastebimus, bet labai kenkiančius energinius vampyrus, kurie siurbia ne kraują, bet teigiamas emocijas.
Naktį pabundantys, kraują geriantys vampyrai – tikrų tikriausi fantastinio pasaulio selebrečiai. Fėjos, vandeniai, vilkolakiai ar zombiai – nė vienas jų neprilygsta vampyriškai kinematografinei ar literatūrinei sėkmei. Vampyro mitas nėra toks jau senas – mums pažįstamų vampyrų paveikslą XIX amžiuje suformavo prancūzas Charlesas Nodieras, gotikinės literatūros autorius, mėgęs keliauti Balkanų šalyse ir Rytų Europoje, o pririnkęs vietinio folkloro perliukų, kurti baisias pasakas aukštuomenei. Charlesas atsakingas už tai, kad Drakula nemėgsta česnakų, Edvardas Kulenas niekados nemiega, o filmo „Interviu su vampyru“ gražuolis Luji turi polinkį mirtinai degti saulėje.
Praėjus keliems amžiams legendinės būtybės jau kelia šypseną ir vargu ar atsiras daug blaivaus proto žmonių, vis dar tikinčių, kad žmogaus pavidalo kraujasiurbiai turi realias galimybes egzistuoti mūsų pasaulyje. Tačiau tam tikri vampyrai nemarūs ir iki šių dienų: tam tikri psichologiniai žaidimai, kuriuos tarpusavyje žaidžia žmonės, buvo pradėti vadinti energiniu vampyrizmu.
Reikėtų paminėti, kad energinis vampyrizmas nėra smagus žaidimas. Tikriausiai esi susidūrusi su žmonėmis, kurie tarsi uždaro tave negatyviam burbule, po pokalbio su jais pradedi apie save blogai galvoti, svajonės nutolsta keliais šviesmečiais, o neretai ir galvą ima skaudėti. Psichologiniu požiūriu viskas yra gana paprasta, nors nemalonūs tokių energijos siurbikų sukeliami padariniai dėl to nesumenkėja. Nelaimingi, kompleksuoti, nusivylę asmenys, ieškodami šilumos ir jėgų atsispirti nuo savo negatyvaus šulinio dugno maitinasi jautresnių, atviraširdžių žmonių emocijomis.
Kaip atpažinti energinį vampyrą?
Energiniai vampyrai pasižymi nenumaldomu troškimu pasakoti apie save. Vampyrui visai nesvarbu, ar jūs pažįstami seniai, ar susipažinote tik prieš kelias savaites, nutaikęs progą, energijos siurbikas pasistengs priremti tave prie sienos ir papasakoti visas skaudžiausias, nemaloniausias ar nepatogiausias savo gyvenimo situacijas. Taip sakant, vampyrai mėgsta išsikalbėti „iki dugno“ ir bent trumpam išsemti savo liūdesio ir pykčio balą.
Energinis vampyras visada paklaus tavo patarimo ar nuomonės, spaus argumentuoti, trauks į diskusiją (kurios centras, be abejo, bus jis pats), tačiau prireikus niekada nepasinaudos tavo patarimu. Juk diskusijos ir pirminio klausimo tikslas buvo sulaukti kuo daugiau dėmesio, o ne ieškoti pagalbos konkrečiai problemai spręsti.
Energiniai vampyrai – labai praktiški. Jie mėgsta skirstyti žmones į „naudingus“ ir „nenaudingus“. Kartais kaupia informaciją apie juos dominančius žmones nors jų galbūt dar nepažįsta ir iš anksto paskiria į tam tikrą „stalčiuką“ galvoje. Etikečių klijavimas jiems padeda susiorientuoti ir lengviau paskirstyti savo energiją ieškant mitybos šaltinių. Neretai vampyrai suklysta, tokiu atveju neteisinga etikete pažymėtas žmogus keliauja į „kraujo priešų“ kategoriją ir yra panaudojamas kaip apkalbų objektas (vis šiokia tokia nauda vampyrui…). Dėl tokio bendravimo būdo vampyrai dažniausiai neturi ilgamečių draugų, tad jei sutinki žmogų, kuris nuolat pasakoja apie praeityje jį skaudinusius ar nuvylusius žmones, bet nė su vienu jis nebendrauja ilgiau nei kelerius metus, būk atsargi!
Energijos siurbikai niekada neužjaučia, nesvarbu, ar tai būtų partrenktas kačiukas gatvėje, ar suolo draugės raudonas dvejetas matematikos kontrolinio lape. Klasikinis vampyro tipas tokiais atvejais pamėgins dar labiau išmušti iš vėžių, žvelgdamas į sužeistą kačiuką atkreips aplinkinių dėmesį į kraujo balą ir vargšelio pastangas keltis arba garsiai papasakos visai klasei apie draugės negebėjimą rasti X lygtyje.
Energijos vagys itin mėgsta liežuvauti. Apkalbos yra jų mėgstamiausia pramoga ir vienintelis tikras džiaugsmas. Ypatingai smagu, kai pavyksta išjudinti aplinkinius ir nukreipti jų dėmesį bei laiką į vampyro pasiūlytą apkalbų objektą. Tokiu atveju energijos siurbikai tiesiog pražysta, o dažnai sukurstę diskusiją mėgsta pereiti į gynėjų poziciją, tokiu būdu siekdami gauti dozę šviežių, dar garuojančių emocijų ir dėmesio.
Vyšnia ant vampyriško torto – jie nemėgsta gyvūnų. Neapsigauk, dažnai energiniai vampyrai patys augina šunį ar katę, tačiau kitų žmonių gyvūnų nemėgsta. Kitaip tariant, mielai išklauso savo augintiniui skirtas pagyras, tačiau labai pavydi kitiems ir skrupulingai ieško kolegės šuns ar katės ydų ir išvaizdos trūkumų.
Kaip apsiginti?
Energijos siurbikai savo aukomis renkasi ne kiekvieną. Mėgstamiausias patiekalas – atviri ir emocionalūs žmonės, kurie į paprastą klausimą „ką veiki?“ atsako nuodugniai, į pasakojimą įtraukdami savo emocinės būklės aspektus. Taip pat pagyrūnai, todėl jeigu mėgsti girtis ar nuoširdžiai džiaugtis savo pasiekimais viešai, rizikuoji tapti energiniu pašaru vampyrams. Juk liaupsių ištroškusį žmogų užtenka tik pagirti, ir viskas – su juo vampyras gali daryti ką nori. Tai tikriausiai toksiškiausi santykiai žmonių pasaulyje, mat pagyrūno ir vampyro tandemas dažnai tampa pikčiausių apkalbų ir patyčių malūnu, negailestingai traiškančiu visus pasipainiojusius jų kelyje.
Rafinuoto skonio vampyrai mėgsta rinktis nuolatinį kaltės jausmą išgyvenančius žmones, tokius, kurie jaučiasi kalti dėl aplinkinių blogų emocijų ir savyje ieško tam priežasčių, taip pat nepasitikinčius ir drovius asmenis, kurie tiesiog nedrįsta pertraukti ir pasakyti, kad tam tikros pokalbio temos jiems yra nemalonios.
Norint išmokti apsisaugoti nuo energinių vampyrų įtakos visai nebūtina mintinai išmokti visų „Bafi, vampyrų žudikė“ serijų ar ant palangės laikyti česnako skiltelių. Svarbiausia yra perprasti energijos vagysčių veikimo aparatą ir pagal tai išsigaląsti atitinkamus psichologinius ginklus.
Svarbiausias dalykas, kurį turėtum įsidėmėti, – nuslopink savo kaltės jausmą, tu nieko neprivalai. Jeigu su kai kuriais žmonėmis bendrauti nesinori, esi užsiėmusi ar skubi, taip ir pasakyk. Itin svarbu išmokti pasakyti tvirtą „ne“, nesileisk manipuliuojama, jeigu jauti, kad nenori daryti paslaugos ar leisti laisvalaikio su tau nemielu pašnekovu, to ir nedaryk. Juk tai tavo gyvenimas ir laikas priklauso tik tau pačiai.
Jeigu bendraudama su žmogumi pastebi, kad jis linkęs apkalbinėti ar atpažįsti kitus energinio vampyro bruožus, pasistenk išlaikyti emocinį šaltumą, nepasakok asmeniškų dalykų, neduok peno apkalboms ir nesivelk į diskusijas. Bendraudama su emociniu vampyru rodyk tvirtumą, kuo rečiau vartok tokius žodžius kaip „galbūt“ ar „atrodo“, dažniau įterpk tokių žodelių kaip „aš esu tikra“, „žinau“, „mano nuomone“. Tokiu būdu parodysi tvirtumą ir užkirsi kelią tolimesniems vampyro bandymams manipuliuoti.
Svetimomis emocijomis mintantys žmonės itin mėgsta bendrauti užuominomis, taip siekdami išmušti pašnekovą iš vėžių ir priversti pasijusti silpnesnį ar labiau pažeidžiamą. Vos pajutusi, kad taip bandoma daryti su tavimi, visomis išgalėmis trauk kandžius komentarus „į šviesą“. Jeigu aplink yra daugiau žmonių, tavo sėkmė beveik garantuota, tiesiai paklaususi „ką turi omenyje?“ sumažinsi vampyro įtaką.
O ne, aš – vampyrė!
Ką daryti, jeigu suvoki, kad dažnai pati „vampyrauji“ ir pasikrauni manipuliuodama kitų žmonių emocijomis? Juk niekas nenori būti vadinamas psichologine siurbėle… Pirmiausia, pasveikink save, nes pripažinimas – jau didžiulis postūmis ir pirmas sveikimo požymis. Atsimink, kad energiniais vampyras nėra gimstama, jais tampama, tai nėra įgimta yda ar piktybiškas troškimas sėti liūdesio ir menkos savivertės piktžoles aplinkinių žmonių sielose. Mokslininkai energinių vampyrų atsiradimą aiškina psichologiniu perkėlimu – t. y. jeigu tau teko išgyventi itin emociškai sunkų laikotarpį, patyrei psichologinių traumų, kurios tik surandėjo, tačiau iki galo neužgijo, kentėjai dėl menkos savivertės, ar jautiesi labai nesaugi, gali būti, kad sieksi pasikrauti maitindamasi kitų žmonių jausmais.
Energinis vampyrizmas siejamas su bendravimo ydomis ir nemokėjimu reikšti savo emocijų, juk ilgą laiką sieloje glūdintys „supresuoti“ jausmai virsta pelke, kuri skandina ne tik tave, bet ir aplinkinius žmones, o taip problema tik gilėja.
Psichologai pataria pradėti rašyti dienoraštį ir stengtis jo puslapius padalyti per pusę – viena atvarto pusė skirta neigiamiems dalykams, įvykusiems ar tiesiog atėjusiems į galvą tą dieną, kita – teigiamiems. Turi griežtai save riboti ir kiekvieną puslapį pildyti po lygiai, nė vienam neleisti dominuoti.
Taip pat visada verta pradėti nuo teigiamų minčių, tai nebūtinai turi būti rausvos egzistencinės idėjos apie vienaragių grožį, užteks ir to, kad mintyse kalbėdama su žmogumi pagalvosi, kokias gražias, ilgas blakstienas jam davė gamta, arba kaip maloniai skamba pašnekovo balsas. Pamatysi, teigiamos mintys, net neišreikštos, atsispindės jūsų pokalbyje ir jį praturtins. Teigiama energija pasikrausi ne tik tu, bet ir tavo pašnekovas! Pabandyk!
