Paula Čepinskaitė (20) dirbo modeliu, keliavo po pasaulį, žavėjosi dar niekad nematytais kraštais ir kasdien juokėsi atvira širdimi, bet po artimo žmogaus netekties viskas apsivertė aukštyn kojomis – nebesinorėjo nieko. Tai, kuo gyveno lig tol pradėjo atrodyti beprasmiška ir tuščia. Vieną dieną mergina ėmė mažinti maisto porcijas ir pradėjo badauti.
„Mano tikslas nebuvo atrodyti nei geriau, nei seksualiau, tiesiog norėjau, kad manęs būtų kuo mažiau, kad užimčiau nedaug vietos ir būčiau kitokia. Kančia tuo metu man atrodė lyg vienintelis kelias į dvasingumą.“ – apie ligos pradžią pasakojo Paula.
Greit jauna mergina pradėjo nykti akyse, aplinkiniai rėkė „Paula, valgyk“, feisbuko komentatoriai nevengė kritikuoti, o mama nebežinojo, kur kreiptis, tačiau Paula aplinkiniams bandė įrodyti, kad viskas gerai. „Kol dirbau modeliu, ilgą laiką praleisdavau užsienyje, tad savo problemas lengvai nuslėpdavau. Kai grįžau iš kelionių, artimieji iškart viską suprato, be to, vaidinti, kad man viskas gerai, pasidarė kur kas sunkiau.“
Dar daugiau, ligai progresuojant mergina nebegalėdavo naktimis užmigti, dienomis visada jausdavosi mieguista, vaikščiodama gatvėmis nebesuprasdavo, kaip atsidūrė vienoje ar kitoje vietoje, ir išgyvendavo pasikartojančius panikos priepuolius, maža to, kartais ji tiesiog tysodavo lovoje, nes negalėdavo iš jos pakilti, tad atėjo diena, kai teko rinktis ir Paula pasirinko sveikti.
Savo sveikimo istoriją sutiko papasakoti „Panelei“ ir visoms žurnalo skaitytojoms. „Verta kalbėti, nes viliuosi, kad mano istorija gali motyvuoti bent vieną žmogų, susidūrusį su tokiomis pačiomis problemomis,“ – dalijosi mintimis mergina.
Nori apie Paulą sužinoti daugiau? Įdomu, kaip sergant ji sukaupdavo jėgų pakilti iš lovos? Ar gyvenimas, kuriame kelionės, juokas, mokslai, knygos bei kūryba buvo svarbiausia jau susigrąžintas? Kovo mėnesio „Panelėje“ rasi visą interviu su kovotoja, išdrįsusia prisikelti naujam gyvenimui ir pamilti save iš naujo. Nepražiopsok.
