Pamenu, kai kurioms mano bendramokslėms pradėti lytinį gyvenimą jau aštuntoje klasėje atrodė gera idėja. Tiesa, kai kurios iš jų sugebėjo baigti tik aštuonias, kitos taip pat gana anksti baigė mokslus ir pradėjo lauktis vaikų.
Nemanau, kad blogai turėti vaikų, bet siūlau jų susilaukti tada, kai galėsite išlaikyti bent jau save, turėsite stogą virš galvos, socialines garantijas, sugebėsite prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už vaiką, galbūt, kai būsite baigusios mokslus, nes vaikui reikia ne tik meilės ir šilumos, bet ir saugios bei tinkamos aplinkos augti.
Todėl reikia naudotis apsaugos priemonėmis. Prezervatyvai apsaugos ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Kartais visokius užkratus nešioja ir labai pavyzdingų veidų berniukai, rodos, niekaip nenuspėtum, kokius pašėlusius gyvenimus jie gali gyventi, todėl veidų kontrolė čia nėra išeitis.
Kartais vaikinai, labai norėdami su jumis pergulėti, naudoja psichologinį spaudimą, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis: „tu gi žinai, nieko baisaus neatsitiks“, „ė, nebūk stabdis“, „taigi tu man patinki“ (arba dar blogiau: „taigi aš tau patinku“), „nu, davai, nu“, „neskaudės“, „nebūk cielka“. Man atrodo, kad išgirdus bent ką panašaus į tai, reikėtų tuoj pat ramiu veidu išsitrinti to kaulytojo numerį iš telefono, susirinkti visus savo jausmus, susikišti juos į stalčių ir laukti geresnių laikų.
Manau, visiškai neverta pirmą kartą mylėtis su vaikinu, dėl kurio nesate tikra. Nežinote, ar jis rytoj paskambins, kaip jis elgsis po to, kai tai įvyks, jei nesijaučiate su juo patogiai, manote esanti jam per prasta, nepakankamai graži ar įdomi, o gal net šiuo lytiniu aktu norite jam kažką įrodyti. Sustokite – neverta. Nes tai, kaip po viso to jausitės, yra labai svarbu.
Dabar aiškiai suvokiu, kad lytiniai santykiai yra tik abipusio ryšio dalis. Netikiu meile, paremta tik aistra. Manau, seksas yra ilgalaikio, pagarba, meile, susidomėjimu pagrįsto bendravimo rezultatas. Galbūt būna ir kitaip, galbūt ši mano nuomonė gali skambėti kiek senamadiškai, bet man šis variantas atrodo saugus. Nes tas, kas jus gerbia, su kuo jūs turite ir taip ką veikti, ne tik mylėtis, jūsų nepaliks pirmai progai pasitaikius ir neprivers jūsų jaustis sumautai.
Atsimenu laikus, kai nekaltybė ėmė slėgti. Atrodė, tuoj pat reikia jos atsikratyti. Visi aplinkui tik ir spango, kaip nuostabu gyventi pašėlusį seksualinį gyvenimą. O aš buvau taip toli nuo to. Maniau, kad galiausiai reikės ją šalinti chirurginiu būdu. Tai labai juokino mano drauges.
Dabar mąstau – ji negali slėgti. Tai nieko blogo apie jus nepasako. Galbūt pasako tai, kad esate reiklus žmogus ir, prieš atsiduodama jausmams ar akimirkos polėkiui, įsijungiate galvą. Ir teisingai darote, tai gerbtina.
O kas, jeigu tai jau atsitiko ir šaukštai po pietų, o skaitydama šį mano gana moralistinį tekstą imate graužtis? Tikrai neverta. Jūsų pasirinkimas yra jūsų pasirinkimas. Mūsų visuomenėje priimta merginoms lipdyti krūvą etikečių ir mes jas puikiai žinome – tai didelė paletė žodžių iš „k“ raidės. O kas tokiu atveju sakoma apie vaikinus? Negirdėjau, kad būtų sakoma ką nors blogo. Atvirkščiai, matydavau, kaip pagarbiai jiems paplodavo per petį arba pasigėrėjimo kupinu balsu ištardavo: „Na, tu ir šelmis…“ Tokia situacija liūdina.
Kartą lėktuve atsidūriau tarp dviejų pusamžių vyrų verslininkų. Ir, o didysis netikėtume, vienas iš jų, pasirodo, buria iš delno. Prisakė jis man daug dalykų, bet svarbiausia buvo pabaiga. Bedė jis man smiliumi į delną ir sako: „Tu – karalienė. Ir niekada to nepamiršk.“ Taigi dabar aš jums iš žurnalo puslapio bedu tiesiai į nosies galiuką: „Jūs – karalienės, ir niekada to nepamirškite!“ Tai nereiškia, kad galite pasinaudodamos šiuo statusu žeminti ar niekinti kitus, bet niekada neleiskite to daryti kitiems su savimi.
Kad ir kaip jūs elgtumėtės, kad ir kaip jums atrodytų elgtis teisinga, įsiminkite, kad niekas neturi teisės jūsų įžeidinėti ar smerkti. Niekas negali jūsų versti daryti to, ko nenorite. Taip pat neturi teisės šantažuoti, daryti psichologinio spaudimo ar tyčiotis iš jūsų, jei nesutinkate elgtis taip, kaip jie sumanė.
O tie, kuriais verta pasitikėti, ne visada lengvai sutinkami. Bet kai sutiksite tokį žmogų, tada nekils jokių abejonių ir jam rūpės šis tas daugiau nei praleisti naktį su jumis. Tad, po šimts pypkių, neskubėkite prarasti tos nekaltybės, nes dažniausiai tikrieji princai atjoja kiek vėliau nei devintai klasei prasidėjus.
