Šimtai žmonių paaukojo savo santaupas, kad Audrius Alzbergas (19 m.) iš Žadvainių kaimo, ištvėręs 20 operacijų ir trejus metus pragariškų skausmų, gautų išmanųjį bioninį protezą ir pagaliau draugams galėtų paspausti ranką.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Vos gimus, Audriaus dešinioji ranka atrodė keistai: šiek tiek didesnė nei kairė, truputį tamsesnės odos, lyg patinusi. Ėmęs lankyti mokyklą, vaikinas rašė kaire, nes dešinė labai greitai pavargdavo. Vietiniai gydytojai įtarinėjo širdies ydą – ranka jiems neužkliuvo. Visgi organizmas signalizavo, kad kažkas negerai: Audrius dažnai pavargdavo, ant kai kurių pirštų atsivėrė žaizdos, iš nosies be priežasties pasipildavo kraujas, kurio nepavykdavo sustabdyti. Galiausiai, gavus siuntimą į Santariškių ligoninę, Profesorius Vytautas Triponis diagnozavo ypač retą susirgimą (dešinės rankos įgimta arteroveninė jungtis, dešinės rankos trofinės opos), kuris pasitaiko vos vienam žmogui iš dešimties tūkstančių.
„Liaudiškai tariant, arterijos su venomis ties mano alkūne sudaro blogą jungtį, tad atitekėjęs kraujas nepasiekia pirštų galų, o apsisukęs teka atgal. Tai skatino rankos nykimą ir didino širdies krūvį,“ – apie savo ligą pasakojo Audrius. „Per 10 metų man atliko 20 operacijų, jų metu bandė persodinti kojos venas į ranką. Deja, situacija visai negerėjo. Opos plėtėsi, pūliavo žaizdos, vis labiau skaudėjo. Ranka rūpinausi kaip kūdikiu – kasdien po kelis kartus valydavau, perbintuodavau. Vos nuimi tvarstį – pasipila kraujas, skausmas – klaikus, vaizdas – dar baisesnis. Kankinausi taip trejus metus.“
Deja, pastangos buvo perniek – atėjo diena, kai Audriui ėmė gangrenuoti pirštai, ir gydytojas pranešė, jog reikės amputuoti dilbį. „Po operacijos apsižliumbiau kaip vaikas, nors tuo metu buvau jau aštuoniolikos. Žiauru matyti vaizdą, kad ten, kur buvo pirštai – nieko nebeliko. Glumina ir žmonių žvilgsniai gatvėje, kai visi spokso į tave lyg nenormalų,“ – įspūdžiais, kurių niekam nelinkėtų patirti, dalijosi Audrius.
Internete perskaitęs daug informacijos, Audrius žinojo apie bioninius protezus. Tai – išmanusis protezo variantas, ranka yra ne tik gumos gabalas, žmogus gali judinti riešą, pirštus. Brangiausios rankos, kuriomis galima netgi jausti šilumą arba šaltį, kainuoja šimtus tūkstančių litų. Apie tai Audrius nė nesvajojo, ir išsirinko 38 000 litų vertės protezą.
Ligoninių kasos kompensuoja tik 5000 litų šios sumos. „Neskurstame, bet niekada nebuvome turtuoliai. Tėtis miręs, viena mama išlaiko mane, sesę, dar seneliams padeda. Vargais negalais patys pasiskolinome ir sukrapštėme 10 000 litų, bet kas toliau? Teko priimti nemalonų, bet būtiną sprendimą –su mama išėjome ieškoti labdaros. Bet kaip sunku man buvo prašyti!“ – prisipažino Audrius.
Laidoje „Bėdų turgus“ žmonės Audriaus svajonių rankai suaukojo net 16 000 litų, o Žadvainių, Joniškio ir Šiaulių gyventojai – 7000 litų. To užteko, kad vaikinas jau galėtų vykti į Vokietiją, protezų gaminimo fabriką, kur specialistai pritaikytų bioninę ranką būtent jam. Protezas išliejamas iš specialios medžiagos, įtaisomas varikliukas (dėl jo Audrius judina riešą ir pirštus), davikliai, kurie, gavę impulsus iš dilbio raumenų, judina ranką. Tik geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad vos skiriasi tikros ir dirbtinės rankų spalva.
„Prieš sveikindamasis su savo dirbtine ranka vis pasitreniruoju, kiek spausti, nes nejaučiu ribų. Nesinori nužnybti žmogui rankos, žinau, koks tai visomis prasmėmis brangus dalykas,“ – šmaikštauja Audrius. „Noriu patarti visiems, atsidūrusiems panašioje bėdoje – mąstykite pozityviai: apie ką galvosi, ko lauksi, tą ir gausi. Jei palūši, bus tik blogiau. O kai nepasiduodi, kryptingai judi, pasaulis tau padeda. Aš aktyviai sportuoju lengvąją atletiką ir jau dalyvavau parolimpiadoje. Turiu nuostabią merginą, su draugais įkūrėme repo grupę, ruošiamės pasirodymams.
Rankinio niekada nežaisiu, nesiuvinėsiu kryželiu, negrosiu fortepijonu, bet tikrai vairuosiu automobilį, plosiu patikusiam atlikėjui ar atsisveikindamas mojuosiu ranka mamai. Baigęs kompiuterio dizaino specialybės mokyklą Šiauliuose, stosiu į Vilniaus dizaino kolegiją. Perspektyvi specialybė leis gerai gyventi, o kada nors pats galėsiu finansiškai paremti į nelaimę pakliuvusį žmogų, kuriam reikės pagalbos. Kai patiri, ką reiškia žmonių gerumas, norisi ir pačiam daryti gera.“
Daugiau apie įkvepiančią Audriaus istoriją – spalio „ [-[3]-] “!
Sužinokite portalo panele.lt naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą „Panelė“! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo „Panelė“ prenumeratą.
