Kaunietės šokėjos Eglė Straleckaitės (21 m.) populiarumo paslaptis primena kokakolą –ją visi dievina ir mėgsta, tačiau niekas tiksliai nežino, būtent dėl kurio ingrediento taip nutiko.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
BEVEIK ANTRAS MAMONTOVAS
Jokių dramatiškų išpažinčių. Erotinių fotosesijų. Interviu apie antrąją pusę ar kitas intymias gyvenimo detales. Nė vieno net mažiausio apsikvailinimo prieš kameras. Griežtas „Ne“ bulvarinei spaudai. Atrodo, populiarios šokėjos Eglės Straleckaitės asmeninį gyvenimą saugo minia sargybinių, praleidžiančių tik išrinktuosius ir labai trumpam.
„Galiu pašokti prieš kameras, su žurnalistais pasidalyti kelionių nuotraukomis, papasakoti apie man svarbius dalykus. Tačiau visi šou, kad ir kokie populiarūs ir žiūrimi bus, manęs neregės, jei jų varomoji jėga – seksualumas, apsinuoginimas, asmeninio gyvenimo narstymas. Turiu daugiau ką parodyti, nei nusifotografuoti be liemenėlės“ – kategoriškai kalba šokėja, kuri prieš kameras apsinuogino tik vieną kartą gyvenime, kai, apsivilkusi gundantį maudymosi kostiumėlį, žaidimo „Šuolis“ finale šoko į baseiną nuo 10 m tramplino. Triukas pavyko – mergina laimėjo šou ir pagrindinį 50 000 litų prizą, kurį čia pat užšaldė sąskaitoje geresniems laikams. O paskui spjovė į populiarumą ir išvyko į Ameriką tobulėti savo srityje – sportiniuose šokiuose.
GRIEŽTOS ŽVAIGŽDĖS TAISYKLĖS
Interviu su Egle deriname ilgai ir kruopščiai. Mergina vos savaitei grįžo iš JAV, tad laiką planuoja ypač griežtai. Pirmoje vietoje – jos išsiilgę artimieji, tada – darbai šokių mokykloje, tuomet egzaminai universitete, galiausiai – pokalbiai su populiariausiais leidiniais ir gyvenimo būdo laidomis, iš kurių Eglė išsirinko tik tuos, kuriais pasitiki šimtu procentų. Iš karto įspėja, kad negalėsime viršyti dviejų valandų limito, nes viskas sustyguota minučių tikslumu. Sunku patikėti, kad kalbamės su dvidešimt dvejų metų šokėja, o ne prezidente ar banko vadove.
„Aš moku planuoti laiką, kuris yra brangiausias dalykas mano gyvenime. Viso to išmokau ne mokykloje ar universitete, o būtent televizijoje. Pirmieji šou projektai, kuriuose dalyvavau, vyko, kai mokiausi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. O juk tuo metu dar ir profesionaliai šokau. Iš treniruočių grįždavau antrą valandą nakties ir ruošdavau pamokas. Dvejus metus iš eilės miegojau po 3–4 val. per parą. Tada išmokau atsirinkti, kas svarbiausia, o visi vakarėliai, feisbukai, paplepėjimai parkuose su draugais po pamokų pasislinko į antrą planą.
Praleidau daugumą draugų gimtadienių, vakarėlių, cementuočių. Tačiau kai prieš dvejus metus nutraukiau savo šokėjos karjerą ir atėjau susitikti su draugais į kavinę, jie negalėjo patikėti. „Egle, čia tikrai tu? Tu čia sėdi?“ – klausinėjo stebėdamiesi lyg pamatę vaiduoklį. Tačiau galiu pasigirti neiššvaisčiusi daugybės laiko veltui.“
ŽVAIGŽDĖ JAU MOKYKLOS SUOLE
(Ką sakė tėvai, kai pareiškei, kad eini į televiziją vos septyniolikos?) „Mes su tėveliais turime glaudų ryšį, jie, kaip juokaudama sakau, mano vadybininkai, nuolat primenantys man kaip galėčiau pasielgti geriau. Tad visuomet viskas vyko su tėvų žinia ir nuolat su jais tariantis. Prie publikos dėmesio buvau įpratusi (Eglė ant parketo sukasi nuo pirmos klasės), tačiau televizija – kas kita. Atsidūriau tarp tų, kurie šou versle sukosi metų metus, tačiau niekas manęs, kaip jauniausios, negailėjo ir nelepino.
Tiesioginis eteris, aštri komisijos kritika, komentarai apie seksualią išvaizdą, balsavimai, stresas, konkurencija. Maža to, puikiai suvokiau, kad tai labai pavojingas amžius išgarsėti – gali pridaryto tokių klaidų, kurių neištrinsi visą gyvenimą. Štai kodėl dešimt kartų pasverdavau kiekvieną savo žingsnį, prieš jį žengdama, labai galvojau, ką kalbu viešai. Buvo situacijų, kai, išgirdus komisijos replikas, viduje virė pragaras, bet ant scenos ar prieš kameras sugebu neišsiduoti, ką jaučiu. Taktika pasiteisino –penktus metus esu televizijoje, vienas projektas keičia kitą, kol kas taip ir nesu įsivėlusi į jokius skandalus .“
DEVYNIOLIKOS METŲ VERSLININKĖ
(Ar visos tos kančios apsimokėjo?) Lietuvoje sportiniai šokiai nefinansuojami – iš savo kišenės turi mokėti už lėktuvų bilietus, viešbučius, sukneles. Vieną dieną supranti, kad investicijų pakaks. Antra – ėmiau nesutarti su savo šokių partneriu, tad prieš dvejus metus nusprendžiau baigti profesionalų sportą. Tuomet pradėjau treniruoti vaikučius, o televizijoje dalyvavau įvairiuose projektuose. Televizija mane praturtino choreografine prasme, joje bemokydama partnerius ,supratau kaip greičiau ir paprasčiau paaiškinti sudėtingus šokių žingsnius. Taigi iš šokėjos tapau šokių mokytoja ir televizijos persona. Tas vaidmuo kelerius metus man buvo priimtinas, kol šią vasarą viskas vėl apsivertė aukštyn kojomis.“
ANT LĖKŠTUTĖS PADĖTA AMERIKA
„Sulaukiau laiško iš Amerikoje, Kalifornijos valstijoje gyvenančios lietuvaitės šokėjos Ivetos Paurytės. Ji su vyru Andrea Faraci (irgi šokių treneriu ir jos vyru) ilgą laiką gyvena San Chose mieste ir plėtoja šokių verslą. Iveta papasakojo, kad jos treniruojamas Amerikos vicečempionas Nikolajus Tarasovas išsiskyrė su savo šokių partnere. Pasiūlė skristi pas juos ir pabandyti šokti kartu. Galbūt taip ir nebūčiau pasiryžusi, tačiau ir treneriai, ir naujasis partneris labai aktyviai kvietė atvykti. Galiausiai jis net nupirko man bilietą į JAV ir pasakė“ „Atvažiuok, apsidairyk. Jei nenorėsi, galėsi grįžti, tavo elektroniniu paštu atsiunčiu bilietą atgal į Lietuvą.“ (Kodėl Nikolajus taip stengėsi? Negi Amerikoje stinga šokančių merginų?) Matyt, turėjo nuojautą, kad mums puikiai seksis. Treneriai Iveta su Andrea irgi manyje matė didelį potencialą, peržiūrėję visą mano šokių medžiagą, matė manyje tinkamą partnerę, mano amžius šokių karjerai dabar – tinkamiausias. Vos atvykus, su Nikolajumi daug treniravomės, kalbėjomės apie perspektyvas ir galiausiai apsisprendžiau pamėginti“
BRANGIAUSIOS PAMOKOS GYVENIME
„JAV viešiu daugiau nei tris mėnesius. (Kur apsistojai?) Fantastiškame trenerių name kalnuose su peizažu lyg iš atvirukų. (Ar neatsiranda trintis, visiems gyvenant viename name?) Iš darbų visi grįžtame vėlai, nėra kada įkyrėti, tad santykiai su treneriais kol kas geri. Partneris taip pat puikus, darbštus žmogus. Mane pačią pagavo antras kvėpavimas, dalyvauju vienose varžybose po kitų. Jos vyksta miestuose, apie kuriuos net negalėjau svajoti – vieną dieną Los Andželas, kitą – Majamis, trečią – San Fransiskas. ( [-[7]-] – svajonių šalis?) Tikrai ne! Viską sveriu protu: JAV tiesiog labai geros galimybės profesionaliai šokti, tobulėti. Ten taip pat sunkiai uždirbami pinigai, kaip ir Lietuvoje, bet JAV jie galiausiai uždirbami. Trenerių pamokos kainuoja daug, tačiau kai pamatai, kaip ta superžvaigždė dirba, kaip keičia nuo prakaito peršlapusias palaidines, suvokiu, kad ji verta visų pinigų, kuriais įkainoja savo paslaugas.“
ŠOKĖJŲ ROJUS
„Amerikoje ir varžytis kur kas lengviau, nes viskas sukurta dalyvių patogumui. Europoje visada tekdavo taupyti – apsistodavau ne itin geruose viešbučiuose, toli nuo varžybų vietos. O Amerikoje sukurta ištisa šokių infrastruktūra. Viešbučiuose įrengiamos didžiulės salės varžyboms, dalyviams taikomos nuolaidos – puikiuose kambariuose gali apsistoti už labai įkandamą kainą. Susiruoši ir liftu su partneriu nusileidi tiesiai į varžybų salę. Po rungčių, kurios baigiasi vėlai, kartais – net dvyliktą nakties, nebereikia niekur trenktis taksi. Vėl pakyli liftu į savo kambarį. (Tačiau ir tam reikia finansų.) Kol kas man visa tai nekainuoja, tuo rūpinasi mano partneris. Ten būtent suaugę, net pagyvenę žmonės, o ne vaikai, kaip įprasta Lietuvoje, mokosi šokių. Tai jų pomėgis, kuriam negaili nei laiko, nei pinigų. Dažniausiai lanko ne grupinius užsiėmimus, o samdo trenerį, kuris dirba su jais individualiai, be to, su treneriu (šiuo atveju su mano partneriu) dalyvauja specialiuose konkursuose, kurie skirti poroms, kur vienas profesionalus šokėjas, o kitas ne. Už visa tai gerai mokama, reikia tik netingėti.“
ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ GERBĖJŲ
(Nebijai, kad tau išvykus populiarumo banga Lietuvoje nuslūgs?) „Eterio žmonėms kartais reikia leisti nuo savęs pailsėti, nors kol kas žurnalistai rašo kone kasdien. Gerbėjai manęs irgi nepamiršta. Esu jiems dėkinga už nuolatinį palaikymą, tačiau kai nuolat pakliūvu į įvairius topus, mane tai priverčia nesmagiai jaustis. Tai gražiausia mergina koks portalas paskelbia, tai į seksualiausių moterų trejetuką televizijos laidoje patenku, tai tampu metų biustu. (Džiaugiesi šiomis pergalėmis?) Visi tie sex bombos titulai man labai įsipyko. Nesuprantu, kaip žmonės gali švaistyti savo laiką, balsuodami tokiuose rinkimuose. Aišku, malonu, kad esu mėgstama. Džiaugiuosi,kad šokių projektuose esu palaikoma. O šou „Šuolis“ už mane balsavo daugiau nei 52 000 žiūrovų, net laimėjau, nurungdama patyrusius sportininkus.“
Į GROŽĮ NEINVESTUOJA
(Amerikoje žmonės neretai priauga svorio. Tu lieknėji akyse. Kodėl?) Grįžusi į profesionalų sportą, labai daug fiziškai dirbu. Nevalgau greito maisto. Stebiu save ir prižiūriu, bet nesilaikau dietų. O šiaip interviu apie kūno apimtis ar naują šukuoseną nemėgstu dalyti, nes nelabai turiu, ką pasakyti, tai nėra mano arkliukas. Buvo juokinga, kai vos pakliuvus į televiziją man skambino žurnalistai ir maldavo išduoti grožio receptus. Dieve – man tik -iolika, kokie dar ritualai, kokios dar ypatingos odą skaistinančios kaukės?!! Nei aš atsikėlusi ryte prieš saulę medituoju tiesindama raukšles, nei tepuosi brangiais kremais. Ši nuostata išliko iki dabar – aš neturiu laiko tokiems žaidimams. Maža to, ir pinigų gaila. Geriau nusipirksiu ką nors šokiams, nei įsigysiu blizgutį. Net paauglystėje, kai labai norėjosi pasipuošti, neprašiau mamos pirkti patikusio paltuko, geriau – suknelę pasirodymui.“
VAIKINAS – PO DEVYNIAIS UŽRAKTAIS
(Ar vaikinas neliūdi, ištisus mėnesius tavęs nematydamas?) Jei Dominyką būčiau sutikusi vėliau, tikriausiai išeitų iš proto nuo mano gyvenimo būdo. Tačiau jis mane žino nuo penktos klasės. Visada buvau ta mergina, kuri neturi laisvo laiko, kuri ištisas dienas praleidžia su šokių partneriu: vyksta su juo į varžybas, kai vaikinas tuo metu laukia namuose grįžtančios. Aišku, Amerika – tai jau iššūkis, bet mudu daug kalbamės, tad visus rūpimus klausimus kaip mat išsprendžiame. (Kada vestuvės?) Nesijaučiu pasiruošusi kurti šeimą ar apie tai ilgai ir išsamiai kalbėti. Kai būsiu kieno nors žmona, tada galėsiu pasakoti apie meilę.“
