Apie šokoladinę dieną su dailiu juodaodžiu kažkada linksmai dainavusi Viktorija Mauručaitė šlovės fakelą perduoda dukrai Gabrielei Grygolaitytei (18 m.). Tačiau iš po mamos sparnelio bandanti pasprukti mergina nori sprogdinti savos gamybos populiarumo petardą.
GARSI JAU VYSTYKLUOSE
Vakarėliai naktiniame klube jau paauglystėje, pasirodymai ant scenos su Lietuvos įžymybėmis, garsiausių prodiuserių dainų įrašai, pamokos pas scenos grandus, nuotraukos populiariuose žurnaluose, o dabar – ir gyvenimas be tėvų priežiūros erdviame bute, prestižiniame Vilniaus rajone. Gabrielė Grygolaitytė (18 m.) kasdien dideliais kąsniais ragauja žvaigždišką gyvenimą, už kurį turi dėkoti savo mamai, buvusiai „Dinamikos“ vokalistei Viktorijai Mauručaitei.
„Mama labai jaudinosi, kad duodu šį savarankišką interviu. Tačiau ji turi manimi pasitikėti, nes pradedu asmeninę žvaigždės karjerą. Sakau jai: „Mama, man jau aštuoniolika, nestabdyk“. Išleido, nes žino, kad aš užsispyrus ir gausiu viską, ko noriu“, – pasakoja Gabrielė, kurios nuo noro išgarsėti neatbaidė nei aršūs interneto komentatoriai, nei draugų išdavystės, nei bendraklasių patyčios.
ŽVAIGŽDŽIŲ DRAUGĖ
„Tai, ką man davė mama ir Artūras (taip Gabrielė vadina savo patėvį, antrąjį mamos Viktorijos Mauručaitės vyrą) yra nerealiai daug. Pamačiau tikrąjį pramogų verslo gyvenimą iš labai arti, kai kiti žmonės to neregi net sapne. Ant scenos praktiškai užaugau, nes visą laiką keliavau su mama po koncertus. Dainavimo mokiausi populiarioje grupėje „Džimba“, su ja visą šalį išmaišiau, duetais dainavau su Meda, Nomeda, Marijonu Mikutavičiumi, Natalija Zvonke. Maža to, privačiai mokiausi pas Giedrę iš „Empti“, tada pas Baibą, galiausiai – pas Rositą Čivilytę, o ten bet kas nepakliūna. Ir šiaip per tėvus susipažinau su labai daug žinomų žmonių. Mano nuotraukų albumas lūžta nuo garsenybių.“
PATYČIOS DĖL ŠLOVĖS
„Tačiau yra ir kita, juodoji pusė. Mokykloje dėl savo žinomumo labai kentėjau. Nepadėjo nei tai, kad gražiai rengiuosi, nei tai, jog esu simpatiška. Patyčios liejosi laisvai. (Kodėl?) Tiesiog apie mane per daug rašė, kalbėjo spaudoje. Tarsi „sugertukas“ kasdien siurbiau aplinkinių pavydą. Neperdedu – buvau atstumta, su manimi dauguma stengėsi nebendrauti. Vieno klaikaus puolimo niekada nepamiršiu. Mergaitės iš paralelinės klasės atsispausdino straipsnį iš populiaraus dienraščio, kur buvo parašyta, kad aš dalyvavau karaokės konkurse ir laimėjau prizinę vietą. Pridarė daug kopijų, iškabino mokyklos sienas, pripaišė ant manęs visko, ko tik įmanoma. Buvo labai skaudu… Ėjau pas mokytojas, socialinę pedagogę, galiausiai prisipažinau mamai. Ji pakėlė vėją, tai visos tos panos galiausiai išsirikiavo eilute ir manęs atsiprašė. Bet tos nuoskaudos iš širdies jokie atsiprašymai neištrins.“
Gabrielė Grygolaitytė. A.Kriščiūno nuotrauka
MANIKIŪRAS ĮDOMIAU NEI FIZIKA
„Laimė, dabar jau esu studentė. Mokausi socialinių mokslų kolegijoje, sveikatingumo ir grožio verslą. Be abejo, tai ne fizika, ne ekonomika, bet net negaliu apsimesti, kad tokie dalykai man kada nors buvo įdomūs. Mokykloje nesimokiau gerai ir to neslepiu. Vienu metu bandžiau susiimti, lankiau kone visus įmanomus dalykus papildomai, rezultatai pagerėjo, bet rimtieji mokslai nepradėjo traukti labiau. Tuo tarpu grožio dalykai iš tiesų vilioja. Esu net baigusi grimavimo kursus, o apie manikiūrą išvis išmanau labai daug. Nenustebčiau, jei kada nors turėčiau savo grožio saloną.“
VIENATVĖ PRESTIŽINIAME RAJONE
(Gyveni su tėvais?) „Ne. Jie grįžo į Kauną dėl verslų, o aš likau viena Vilniuje, jų bute. Kiti mano vietoje taškytųsi, plotus keltų, o man tas vis mažiau įdomu, išgyvenu vienatvės etapą. Kartais grįžtu po paskaitų namo, ir atrodo, kad šiame pasaulyje kitų žmonių nebėra. Tėvai toli, vaikino nėra, nors „vilku kauk“. (Esu mačiusi daug nuotraukų, kur pozavai tai su vienu, tai su kitu vaikinu. Kur jie dingo?) Išsiskyrėme, o naujos meilės nesutikau. Keista, kad taip yra, nes nesu bjaurybė. Gal bernai bijo šalia savęs turėti karingą, ryžtingą, retai nusileidžiančią panelę, keliančią aukštus reikalavimus? (O draugai?) Skaudi tema. Anksčiau turėjau jų labai daug. Buvom tokia fyfų komanda, bet galiausiai ji subyrėjo, nes prasidėjo kvaila konkurencija. Dėl grožio, dėl to, kuri daugiau turi. Kartais pagalvoju, kad joms buvau reikalinga tik dėl to, kad galėjau įsivesti į naktinį klubą (Gabrielės tėvai vadovauja Kauno naktiniams klubams „EMBASSY“, „Renginių Oazė“)…“
GO GO MERGAITĖS ŠLEIFAS
(Kaip suprantu, naktinis gyvenimas tau prasidėjo anksti?) „Na taip – gal šešiolikos. Be abejo, naktiniame klube būdavau tik su tėvų priežiūra. Taip ir mano noras vakarais pasilinksminti nebuvo slopinamas, ir tėvai jautėsi ramūs, kad esu pašonėje“.
Gabrielės istorijos tęsinio ieškok gruodžio mėnesio žurnale „ [-[3]-] “.
