Skaitytoja rašo: Sveiki. Turiu problemą. Jau kelerius metus esu įsimylėjusi vieną vaikiną, tik bėda ta, kad jis man šiais metais beveik neberodo dėmesio, praeitais ir pakalbindavo ir labiau bendraudavo. Galbūt todėl, kad šiais metais atėjo naujokė, kuri yra gan draugiška ir visiems labai patinka, aš su ja sutariu pusėtinai, galbūt todėl, kad man trūksta pasitikėjimo savimi ir bendravimo.
Tad jis su naujoke tapo pora, po kiek laiko išsiskyrė, tačiau dabar ir vėl pora. Aš jaučiuosi įskaudinta, kai matau juos kartu. Tačiau suvokiu, jog aš jam nesvarbi ir man reikia jį kažkaip paleisti. Tačiau tai yra sunku, atrodo, kad ir ką jis bedarytų man patinka. Norėčiau paklausti, kaip turėčiau elgtis tokiu atveju?
Atsako psichologė Karolina Gurskienė:
Jaustis įskaudintai tavo situacijoje yra visiškai natūralu, nėra malonu matyti tau patinkantį žmogų glaudžiant šalia savęs kažką kitą. Kartais mes įsimylime be atsako ir tai išties liūdina. Tačiau mes visada esame laisvi savo pasirinkimuose: tu gali laukti ir vis tiek mylėti arba nukreipti savo mintis kitur ir žinoti, kad kažkada tave vis tiek aplankys abipusė meilė.
Užsiimk tau patinkančia veikla, užsiimk nauja veikla, užsiimk tuo, kuo jau seniai norėjai ar žadėjai, bet vis atidėliojai. Niekas mūsų taip nepuošia, kaip besididžiuojanti savimi šypsena. Pasiimk popieriaus lapą ir susirašyk ant jo visus savo tikslus: galbūt tu nori išmokti prancūzų kalbą, o gal groti fortepijonu, arba pradėti sportuoti?
O gal tau reikėtų patobulinti važiavimo riedučiais įgūdžius? Susirašiusi tikslus, užsidėk terminus – nuo kada pradėsi visą tai vykdyti, ir pradėk. AŠ – tai visuma to, ką sugebu ir moku, kaip jaučiuosi tai veikdama. Kuo esu žavi sau – tuo esu žavi kitiems. Jei aš nuobodi pati sau, tada nuobodu su manimi ir kitiems. Kai užsiimi sau mėgstama veikla – negali nešvytėti. Ir toks švytėjimas žavi. Tiesiog.
