Sporto teikiama nauda ne tik fizinė – judėdami galime pagerinti ir dvasinę savijautą, sumažinti nerimą bei įtampą. Sportuoti ir teikti naudą kūnui bei protui šiandien galime ir namuose, prižiūrint profesionaliam treneriui.
Treneris Justinas Černiauskas, prieš tai dirbęs sporto klube, jau antrus metus iš eilės veda virtualias sporto treniruotes. Šios treniruotės leidžia ne tik pasiekti puikių rezultatų, bet ir susikurti jaukią, netrikdančią emocinės būklės aplinką. Tad sportas namuose gali ne tik pagerinti sveikatos būklę, pagražinti kūno formas, bet ir tapti jaukiu prieglobsčiu kovojant su vidiniu nerimu. Tiesa, trenerio Justino teigimu, į sportą neturėtų būti žiūrima kaip į būdą pabėgti nuo slegiančios problemos. Pirmiausia derėtų atvirai pasišnekėti su savimi ir spręsti iškilusias vidines bėdas – tik tuomet fizinė veikla duos trokštamų rezultatų bei sugrąžins į gyvenimą harmoniją.
Šiandien sporto treniruotės namuose, prižiūrint sporto treneriams, pasaulyje populiarėja vis labiau. Kas tam daro didžiausią įtaką?
Svarbiausi trys kriterijai: patogumas, kaina ir rezultatai. Sportuojant namuose susitaupo daug laiko, nereikia niekur važiuoti, ruoštis, o taip pat namuose galima ir susikurti malonią sporto aplinką. Žvelgiant iš finansinės pusės, dažnai toks sporto modelis reikalauja mažiau resursų (pavyzdžiui, nereikalingas sporto klubo abonementas, kuris kainuoja nepigiai). Taip pat, sportuojant tikslingai ir protingai, ir namuose galima pasiekti puikių sportinių rezultatų. Dar reikėtų paminėti ir ne itin džiugų faktorių. Kadangi vis daugiau žmonių didelę laiko dalį praleidžia virtualioje erdvėje, nemažai žmonių kompleksuoja keliauti į sporto klubą, kuriame yra daug jau ilgą laiką sportuojančių žmonių, todėl renkasi, jų požiūriu, „saugesnę“ namų aplinką.
Daugelis žmonių skundžiasi, kad atrasti motyvaciją sportuoti, o ypač namuose, yra sudėtinga. Ką šiuo klausimu patartumei?
Manau, visų pirma, reikia atskirti motyvaciją nuo disciplinos. Motyvacijos mes galime įgauti paklausę dainos ar pamatę kito žmogaus pavyzdį, tačiau ji gali nuslopti lygiai taip pat greitai, kaip ir atsirasti. O štai disciplina ir įpročių suformavimas yra tikrasis raktas į sėkmę – ir ne tik sporte. Disciplina – kaip raumuo: treniruojant tik stiprėja. Todėl rekomenduoju pasidomėti kaip ugdyti discipliną, sužinoti, kokie metodai yra efektyvesni ir lengvesni formuojant naujus įpročius. Apie tai rašoma puikioje J. Clear knygoje „Atominiai įpročiai“. Na, o kuomet aš pats vedu virtualias sporto treniruotes su priežiūra, žmogui tereikia prisijungti – prisijungus jam motyvacija nebereikalinga, nes viskuo pasirūpinu aš (šypsosi).
Ar naudą sportuojant namuose galima prilyginti naudai, gaunamai sporto salėje?
Tai yra labai individualu, tačiau dažniausiai – taip. Kūną formuoti, stiprinti, pagerinti sveikatos būklę galima ir namuose. Vis dėlto, jeigu tikslas yra pasiekti tam tikrus specifinius rezultatus – pavyzdžiui, pakelti didelį svorį ar užauginti didelę raumeninę masę, tuomet tam bus reikalinga arba įranga namuose, arba sporto klubo abonementas. Labai svarbu suprasti, kad svarbiausia yra pastovumas. Sportuok ten, kur jūs tai galėsite daryti pastoviai visus metus, kelis kartus per savaitę. Du kartai per savaitę sporto namuose visus metus atneš daug geresnių rezultatų nei vienas mėnesis kasdien sporto klube po Naujųjų metų ar vieno mėnesio kūno paruošimas sporto salėje prieš vasarą.
Greitas gyvenimo tempas – mūsų gyvenimo palydovas. Būtent todėl dažnai žmonės jaučia stresą, nerimą, jiems sunku užmigti. Ar sportas gali pagelbėti išsivaduoti iš šių negatyvių dalykų?
Tikrai taip! Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia taip pat, kaip ir antidepresantai depresijos gydymo pradžioje. Sportuojant išsiskiria laimės hormonai, todėl po fizinės veiklos mes jaučiamės geriau, labiau savimi pasitikime. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena – tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas taip pat stiprina mūsų psichologinę pusiausvyrą, moko išlikti ramiais ir stabiliais. Net ir patyrus didelį stresą sporto pagalba galima išvengti panikos, didelės įtampos ir nerimo. Taip pat, prie aktyvios sportinės veiklos galime pridėti ir atpalaidavimo, kvėpavimo pratimus, kurie padeda nuraminti kūną bei protą. Šie pratimai harmonizuoja, suteikia ramybės, padeda išvalyti negatyvias mintis.
Ar pats jauti, kad aktyvi fizinė veikla gerina tavo psichologinę būseną – jautiesi pozityvesnis, harmoningesnis, į viską žvelgi ramiau, koncentruočiau?
Fizinė veikla neabejotinai pagerina tiek mano psichologinę, tiek ir fizinę būseną. Sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, tad jis mažiau veikiamas stresinių situacijų, jo nuotaika būna geresnė. Tad iš tiesų jaučiuosi energingas, pozityvus, man nestinga optimizmo. Sportas man padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų. Vis dėlto, norint šią būseną pasiekti, reikalingas ne bet koks, o subalansuotas ir individualus sportas. Kelis kartus per savaitę atlieku sunkias jėgos treniruotes, tačiau taip pat atlieku ir mankštas, jogą, žaidžiu įvairius judesių žaidimus, kurie man leidžia ne tik stiprėti, bet ir lavinti savo kūno motoriką bei atsipalaiduoti.
Kaip manai, ar sportas gali pagelbėti sudėtingoje gyvenimo situacijoje – pavyzdžiui, išgyvenant skaudžias skyrybas, turint problemų darbe, nesutariant su šeimos nariais ar panašiai?
Tikrai gali, bet kartais sportinė veikla gali tapti būdu pabėgti nuo slegiančios problemos. Dažnai socialiniuose tinkluose galime regėti reklamų ar gyvų pavyzdžių, kaip žmonės, palikti antrosios pusės, ateina į sporto salę ir motyvuodami save pasiekia puikių rezultatų. Tai yra, žinoma, puiku. Vis dėlto, jei santykiai baigėsi, tai galėjo nutikti dėl kokios nors rimtos problemos, taip pat skyrybos galėjo sukelti kokią nors rimtą pshichologinę traumą. Tuomet jokia fizinė veikla nepakeis vidinės būsenos ir neišspręs slegiančių bėdų. Tad labai norėčiau visiems palinkėti sudėtingoje situacijoje nebėgti nuo problemos į sporto klubą, manant, kad tai išspręs visas gyvenimo bėdas. Pirmiausiai reikėtų pabūti su savimi ir paklausti savęs, kodėl įvyko tai, kas šiuo metu slegia. Ką galima pakeisti savo gyvenime, kad ši situacija pasikeistų, ko iš šios situacijos galima būtų išmokti, kaip ji galėtų padėti augti kaip asmenybei? Atsakius į visus šiuos iškilusius klausimus, galima pradėti sportuoti.
