Rudeniui užsukus į svečius, aktyvesnis gyvenimo būdas dar tik tavo mintyse ir nežinai, kaip šias mintis paversti realybe? Jeigu taip, sporto psichologė Oksana Čekavičienė labai išsamiai pasakoja apie tai, kas, ko gero, svarbiausia, nusiteikimą sportuoti ir stiprybę nepasiduoti kelio viduryje!
Kaip nusiteikti psichologiškai pradėti sportuoti ir viduryje kelio nesuklupti, ir nepasiduoti?
Kiekvienas dalykas, kurio tik imamės gyvenime, kyla iš mūsų vidinių paskatų – patenkinti poreikius. Gera savijauta, sveikata, sportiška išvaizda, pasitenkinimas savimi, taip pat yra poreikiai. Visi šitie pavardinti poreikiai susiję su sportu. Dažnas pradeda sportuoti, bet netrukus meta. Juk nepavadinsi kiekvieną žmogų tinginiu, silpnavaliu. Nuo ko, vis dėlto priklauso ilgalaikis noras jaustis gerai, džiaugtis savo išvaizda?
Asmeninio archyvo nuotr.
Patyrinėjus save, galima rasti mygtukų, kuriuos paspaudus galėtumėte tenkinti savo poreikius be problemų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip veikia jūsų elgesį, nuotaika, emocijos, nerimo būsenos, pasitikėjimas savimi, baimės, negatyvios mintys. Šitie psichiniai konstruktai lemia žmogaus motyvaciją siekiant tikslo. Kaip atpažinti tikrąsias motyvacijos paralyžiaus priežastis? Paprasčiausiai paklauskite savęs: „Kokios mintys ateina į galvą, kai pagalvoju apie sporto klubą, bėgiojimą, mankštą?“ Tada užrašykite jas ant popieriaus lapo. Tai padės jums atskleisti netinkamą jūsų požiūrį, klaidingą supratimą ir neteisingas prielaidas. Suvoksite, kad motyvaciją slopinančius jausmus, tokius kaip apatija, nerimas ir pan., sukelia iškreiptas mąstymas. Savęs motyvaciją žlugdančių minčių schema:
ŽLUGDANDANČIOS MINTYS: jau bandžiau, nėra jokios prasmės, ką nors daryti. Neturiu jėgų, neturiu nuotaikos. Jei pabandysiu, greičiausiai nepasiseks. Viskas pernelyg sunku, sudėtinga pradėti. Verčiau pagulėsiu lovoje, paskaitysiu knygą.
ŽLUGDANTYS JAUSMAI: jaučiatės pavargusi, abejinga, nuobodžiaujanti, kalta, bejėgė, nekenčiate savęs.
ŽLUGDANTYS VEIKSMAI: vengiate veiklos, kurios bijote, pasirenkate likti namuose prie televizoriaus, gulėti lovoje.
PASEKMĖS: Atsiribojate nuo draugų (kurie skatina jus veikti), dėl kritusio produktyvumo nusprendžiate, kad esate beviltiška. Dar labiau grimztate į visišką neveiksnumą.
Pateiksiu labiausius su vilkinimu ir neveiklumu susijusius požiūrius. Galite atpažinti būdingus jums.
Bejėgiškumas – tikite, kad jus valdo likimas, hormonų ciklai, mityba, sėkmė, kitų žmonių vertinimai.
Nusiteikimas, jog visko tiesiog per daug, kad būtų galima susidoroti – išpučiama užduotis, kad ji ima atrodyti neįveikiama. Galite įtikinti save, kad reikia padaryti viską iš karto, užuot padalijęs į kelias dalis, kurias atliktumėte palengva. Rūpinimasis dėl daugybės neatliktų dalykų, kurių nesate padaręs, taip pat gali nesąmoningai atitraukti nuo atliekamos užduoties.
Perfekcionizmas – savęs žlugdymas, keliant sau neįveikiamus tikslus. Geriausio rezultato reikalavimas iš savęs visose srityse. Galiausiai atsitinka taip, kad nepasiekiate nieko.
Nesėkmės baimė – jau vien mintis, kad įdėjus pastangų negausiu norimo efekto, paralyžiuoja veiksmus.
Baimė sulaukti kritikos – įsivaizduojate, kad bandote kažką naujo, suklystate ir gaunate iš šalies kritikos. Nusprendžiate nieko nedaryti: „Neapsikvailinsiu, jeigu nieko nedarysiu.“
Čia pateikti keli iš savęs motyvacijos būdų, jų yra daug daugiau. Jeigu jaučiate, kad dedate pastangas save motyvuoti ir nesigauna, rekomenduočiau apsilankyti pas psichologą, kuris padės rasti jums tinkamą sprendimą. Dar vienas dalykas, kuris demotyvuoja sportuoti yra išankstiniai perdėti lūkesčiai, nekantrumas, skubėjimas: „Turiu pasiekti rezultatų dabar arba niekada.“ Dar tokį mąstymo tipą vadiname – juoda/balta. Reikėtų stabdyti tokį mąstymą, priešingu atveju jausite tik nusivylimą, dings pasitenkinimas tuo, ką darote, nematysite pasiekimų. Reiktų pagalvoti apie tai, jog ilgalaikių rezultatų pasiekiame darydami darbus kiekvieną dieną. Su sportu yra taip – jeigu jau pradėjai, nemesk, tęsk toliau ir tavo pastangos bus apdovanotos.
Kaip sportas veikia žmogaus savijautą?
Adekvačiai jūsų jėgoms parinktas fizinis krūvis teikia energijos ir gerą nuotaiką. Teigiamas emocijas ir gerą nuotaiką lemia fizinės veiklos metu, išsiskiriantis laimės hormonai – serotoninas, endorfinas. Jų poveikis stulbinantis – gerina atmintį, mažina pyktį, agresyvumą, skatina veiklumą, didina ištvermę, stiprina imuninę sistemą, gydo prislėgtą nuotaiką, stiprina pozityvų mąstymą. Teigiamos emocijos yra glaudžiai susijusios su motyvacija, nuo jos priklauso veiksmo intensyvumas. Taip pat stiprėja valia ir noras siekti svarbių gyvenimo tikslų. Tyrimais atskleista, kad jaunimas, kuris sistemingai užsiėminėjo sportine veikla, turėjo stipresnę imuninę sistemą, pasižymėjo didesniu psichologiniu atsparumu stresui, greičiau atsitaisydavo esant kriziniams išgyvenimams, buvo valingesni ir labiau motyvuoti siekti aukštesnių tikslų. Atliktų tyrimų su sportuojančiais ir nesportuojančiais paaugliais rezultatai parodė, kad nesportuojantys trylikamečiai turi kraujagyslių aterosklerozinių pakitimų, didesnių nuotaikos ir valingumo svyravimų.
Merginoms: Mielos merginos, fizinį aktyvumą galite rinktis pagal savo temperamentą, charakterį, sveikatos ypatumus. Yra tikrai nemažai sporto šakų, klubų ar tiesiog mankštų, kurios jums tikrai padėtų susidraugauti su fizine veikla. Tai padės jums ne tik sveikiau jaustis, bet ir džiaugtis savo jaunatviškumu, energingumu. Linkiu atrasti savyje bent kruopelytę ugnelės, kuri suteiktų jėgų veikti savo labui.
