Šuolininkai traktuojami kaip sportininkai, kurie
siekia geriausių rezultatų. Jie ieško įspūdingų vietų, kur būtų galima atlikti
šuolius. Lietuvoje bene įspūdingiausia vieta buvo sostinės televizijos
bokštas. Tačiau pasirenkami ne tik bokštai, šokinėjama nuo tiltų į tarpeklius,
šuoliams naudojami ir sraigtasparniai bei oro balionai – viskas, kas
leidžia atlikti svaiginantį skrydį.
Moters skrydis įkvėpė ekstremalus
Viskas prasidėjo prieš daug metų pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje
esančioje Pentekosto saloje, kuri priklauso netoli Australijos esančiam
archipelagui.
Kaip byloja legenda, pirmąjį šuolį atliko jauna moteris. Šiaip jau ta
moteriškė šokti prisirišusi virve prie kojos nesiruošė, taip nutiko
atsitiktinai.
Taigi, mūsų herojė prieš daug metų bėgo nuo savo įtūžusio
vyro. Kodėl tas vyras įtūžo, legenda nepasakoja, tačiau galima numanyti…
Išsigandusi moteris, matydama, kad nuo brangiausiojo niekur nepabėgs,
ėmė ir įsiropštė į aukštą medį.
Tačiau nubausti, pamokyti ar šiaip kaulus “aplamdyti” norėjusio vyro
entuziazmas buvo toks didelis, kad šis ėmė ropštis iš paskos ir gana
greitai atsidūrė medžio viršūnėje šalia savo žmonos. Kadangi pastarajai
nebuvo jokių pabėgimo būdų, ji pasirinko
desperatiškiausią variantą – apvyniojo apie savo koją šalia karančią
lianą ir liuoktelėjo žemyn.
Berods viskas baigėsi gerai: liana buvo tinkamo tamprumo, moteris
pakaušio į žemę neprasikirto (ir greičiausiai net nuo vyro pabėgo).
Jos poelgis iš karto susilaukė pasekėjų tarp vietos gyventojų, kurie
nusprendė, jog tai – bene geriausias būdas drąsai ir vikrumui parodyti.
Šuoliai nuo medžių greitai tapo ritualiniais ir buvo šventinių
ceremonijų dalis.
Visa tai vyko tik Pentekosto saloje, o pasaulis apie tai sužinojo 1955
m., kai vienas „National Geographic“ žurnalistas aprašė Pentekosto salos
aborigenų šuolius žemyn galva.
Teigiama, kad būtent šio žurnalo darbuotojai ir buvo pirmieji ne
Pentekosto salos gyventojai, išbandę bungee – šuolius iš didelio aukščio
žemyn galva, prisirišus prie kojos tamprų lyną.
Įkvėpimo šaltinis – tiltai ir bokštai
Straipsnis apie šuolius
Pentekosto saloje suintrigavo Oksfordo universiteto pavojingų sporto
šakų klubą. 1979 m. keli šio klubo nariai šoko nuo 75 m aukščio
Bristolyje esančio Kliftono tilto. Šuolių pakartojimas buvo dar
įspūdingesnis vien todėl, kad buvo šokama nuo garsaus San Franciske
esančio „Golden Gate“ tilto.
Devintąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį šuoliai su lynu buvo ypač
populiarūs JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Prancūzijoje.
Būdavo šokama nuo garsių istorinių ar architektūros statinių, pvz., nuo
„Golden Gate“ tilto ar Paryžiuje esančio Eifelio bokšto (nuo jo pirmą
kartą nušokta 1987 m.). Tai suprantama, juk garsūs objektai kaip
magnetas traukia ne tik savižudžius, bet ir ekstremalaus sporto mėgėjus,
kuriuos kažkodėl daugelis vadina savižudžiais.
Populiarūs šuoliai lėmė sparčią „Bungee Aventure“ verslo plėtrą. Labai
greitai šuoliai tapo prieinami visiems, nes buvo šokama ne tik nuo tiltų
ar aukštų pastatų, bet ir nuo specialiai sukonstruotų platformų, kranų
ir oro balionų.
Fizikos dėsniai padeda išvengti tragedijų
1992 m. buvo teigiama, kad šuolius su lynu jau išbandė apie milijoną
amerikiečių, o pajamos iš šio sporto siekė apie 40 milijonų JAV dolerių per metus.
Esant tokiam šuolių populiarumui nepavyko išvengti ir tragiškai
pasibaigusių incidentų.
Tokių įvykių buvo nedaug, tačiau atgarsiai apie tragiškai pasibaigusius
šuolius buvo plačiai komentuojami viso pasaulio spaudoje. Manoma, kad
todėl Rytų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje bei Lenkijoje šis
sportas atsirado daug vėliau.
Kai kurie šuoliai baigdavosi tragiškai vien todėl, kad vaikinai šokdami
nuo kokio nors tilto neįvertindavo fizikos dėsnių ir pasirinkdavo
netinkamo tamprumo lynus. O fizikos dėsniai čia turi labai didelę
reikšmę. Juos būtina įvertinti, jei viską norima daryti civilizuotai ir
laikantis saugumo reikalavimų.
Beje, fizikai jau seniai šuolininkams atėjo į pagalbą ir parodė, kaip
paprastomis formulėmis galima apskaičiuoti lyno pailgėjimą šuolio metu
ir pasipriešinimo jėgą, kuri atsiranda, kai atitinkamo svorio
šuolininkas krenta žemyn.
Taip atsirado skirtingi lynai – kieti, vidutiniai ir minkšti
lynai. Galbūt šokant nuo aukšto krano tai nėra svarbu, nes šuolininką
lynas paprastai sustabdo gana toli nuo žemės. Tačiau saviveiklininkams,
kurie ruošiasi šokti nuo kokio nors viaduko ir nenori ištikšti ant
asfalto, būtina atsižvelgti į fizikos dėsnius.
Be galimybės apskaičiuoti lyno pailgėjimą šuolio metu, yra ir kitų
veiksnių, užtikrinančių saugumą, pavyzdžiui, lyno „sugebėjimas“ banguoti ir
nesusipainioti tuo metu, kai šuolininkas, lyno jėgos patrauktas, metamas
aukštyn.
Šuolis su elastiniu lynu – ne tik laisvas kritimas žemyn, bet ir skrydis
aukštyn, be to, šuolininkas dar sukasi apie savo ašį.
Įspūdingi rekordai
Šuoliai su elastingu lynu atrodo itin įspūdingai.
Ypač jie aplinkinius žavi, kai šokama kokioje ypatingoje vietoje arba
kai šio ekstremalaus sporto mėgėjai bando pagerinti rekordus.
O rekordų per neilgą šio sporto egzistavimo istoriją pasiekta ir
užfiksuota labai daug.
Štai tik keletas: 1992 m. vasarį Gregoris Rifis atliko šuolį, kurio
ilgis buvo 249,9 m. Šokama buvo iš sraigtasparnio, kuris kybojo virš
Luaros slėnio Prancūzijoje.
Tais pačiais metais Krisas Alumas Vakarų Virdžinijoje atrado tiltą, nuo
kurio atliko 250,5 m ilgio šuolį, Šokama buvo Nue Riverio tarpeklyje,
kurio dugnu tekėjo upė.
Šuolio metu grupė buvo specialios konstrukcijos krepšyje.
Tačiau toks imponuojantis šuolio ilgis netenkino grupės lyderio Kriso
Alumo, tad kai krepšys pasiekė žemiausią tašką, Krisas Alamas iššoko iš
krepšio, aišku, prisirišęs prie jo tampriu lynu, beveik iki pat vandens
paviršiaus.
Tačiau patys ilgiausi šuoliai yra atliekami iš oro balionų. 1990 m.
Džonas Kokelmanas atliko 300 m ilgio šuolį.
Jis šoko iš baliono, kuris kybojo 1,5 km aukštyje. Tačiau po metų Dagas
Hasas daugiau nei dvigubai šį rekordą pagerino – jo šuolio iš oro
baliono ilgis buvo net 730 m.
Kiekvienais metais vyksta savotiška ekstremalaus sporto olimpiada.
Šuoliai su lynu į šias varžybas buvo įtraukti 1995 m. Tada jose dalyvavo
30 šuolininkų, kurie varžėsi dėl 40000 JAV dolerių prizo.
