Pastaraisiais metais daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Kas jį nulemia? Kaip į pedagogikos studijas pritraukti geriausius Lietuvos abiturientus? Tiek Vyriausybė, tiek universitetai, mokyklų vadovai ir visuomenė suka galvas, kaip mokytojo profesiją padaryti patrauklia gabiausiems moksleiviams.
Praėjusią savaitę LR Vyriausybė pritarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pedagogikos studentams skirti 300 eurų stipendijas. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija – puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią. Nepaisant to, finansinė parama esą ne pagrindinis dalykas, lemiantis tokį profesijos pasirinkimą, tad kokie tie kiti veiksniai?
– Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?
Mantas Širkevičius: Jau seniai žinojau, kad pasirinksiu pedagogo kelią. Dar pradinėse klasėse tokia mintis kilo. Vėliau reikėjo nuspręsti, kokio dalyko mokytoju noriu būti. Pasirinkau fiziką, nes ji mane sužavėjo: mėgavausi kiekviena formule, kiekvienu uždaviniu. Be to, tai mokslas apie visatą, o joje – tiek daug įdomybių. Tad pasirinkau Mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. Pastaraisiais metais mano gyvenimas – apsuptas fizikos. Prieš kelerius metus fizikos mokytoja pasiūlė dalyvauti Neformaliojo švietimo programoje, kurios metu sukonstravau bepilotį orlaivį. Šiuo metu daug nekonstruoju, tačiau turiu neįprastų veiklų, susijusių su fizika. Iš internetinių parduotuvių nusiperku įvairių fizikos prietaisų, kuriuos išbandau. Taip pat renku senus matematikos ir fizikos vadovėlius, uždavinynus. Kolekciją pradėjau nuo mokyklos palėpėje rasto seno fizikos vadovėlio. Ten pamačiau pirmąją vadovėlio dalį, tad norėjau rasti ir antrąją knygą. Taip ir pradėjau jas rinkti. Sukaupiau daugiau nei trisdešimt knygų. Aš taip dar ir mokiausi, kiekvienoje knygoje rasdavau ką nors naujo. Taip pat žiūrėjau į savo profesinę ateitį, tad pamaniau, kad ši sukaupta medžiaga pravers ne tik man, bet ir mano mokiniams. Pasirodo, jau po truputį mokytojo darbui ruošiausi.
Dirbti mokytoju – mano gyvenimo tikslas. Pedagogo darbas mane domina ne dėl to, kad mokinį galiu išmokyti skaičiuoti, rašyti ar skaityti (nors tai irgi labai svarbu). Mokiniui galiu perteikti vertybes, padėti suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia. Viena psichologė man yra sakiusi: „Vertybės kaip braškės nebyra“. Taip. Bet braškės prastoje dirvoje apskritai neauga.
Patrikas Elvinas Čepulis: Pasirinkimą studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos: meninio ugdymo krypties (muzikos pedagogikos) bakalauro studijas Vilniuje nulėmė mano šeimos šaknys. Esu iš pedagogų šeimos, mano močiutė buvo pradinių klasių mokytoja, mama yra muzikos ir teatro pedagogė, dirbo dėstytoja, man teko dalyvauti daugelyje įvairių renginių su studentais. Jau nuo mažens esu susipažinęs su šio darbo specifika. Lankiau muzikos mokyklą, nuo mažens pasižymiu muzikiniais gabumais. Muzika man ne šiaip patinka, tai yra mano gyvenimo dalis. Jaučiu, jog tai mano sritis ir, gerai viską apgalvojęs, nusprendžiau rinktis tai, kas man arčiau širdies. Nors ketinau studijuoti farmaciją ar neurobiofiziką, bet paskutinę minutę persigalvojau ir pasirinkau muzikos pedagogiką. Tai lėmė mintis, jog visada maloniau studijuoti tai, kas patinka, ir dirbti tą darbą, kuris būtų malonus.
– Šiandien daug kalbama apie XXI amžiaus pedagogo portretą. Koks turi būti šiuolaikinis mokytojas?
Mantas Širkevičius: Apie tai, kad mokytojas turi išmanyti technologijas, būti šiuolaikiškas, visai nekalbėsiu. Tai yra natūralu. Visi jauni mokytojai, atėję dirbti į mokyklą (dabar ar praeityje), savo laiku yra šiuolaikiški. Aš manau, kad pagrindinės savybės, kurių reikia mokytojui, net nepakito. Kantrybė, darbštumas, pasiaukojimas, noras mokytis visą gyvenimą, drąsa ir tam tikras, bet teisingas, griežtumas…
Patrikas Elvinas Čepulis: Šiuolaikiškas, suprantantis indigo kartos mokinius, naudojantis šiuolaikines technologijas ir inovacijas savo darbe, integruojantis meno dalykus, prevencines programas į savo dėstomą dalyką, teorines žinias daugiau siejantis su praktine veikla, o ne pateikiantis jas kaip sausą teoriją. Besivadovaujantis pedagoginiu taktu, gebantis objektyviai vertinti mokinių pasiekimus, gerbiantis mokinį ir laikantis jį asmenybe, esantis mokinio draugas ir besivadovaujantis teiginiu: „Visi mes esame ir ugdytojai, ir ugdytiniai“.
– Jūsų valstybiniai brandos egzaminai įvertinti aukščiausiu balu. Jūsų nuomone, ko reikia, jog vieni gabiausių Lietuvos abiturientų rinktųsi ugdymo krypties bakalauro studijas?
Mantas Širkevičius: Taip, aukščiausiu balu įvertintos mano lietuvių kalbos ir literatūros žinios. O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi? Ar mes apskritai žinome, kas yra geriausias mokinys,
mokytojas, studentas, dėstytojas – apskritai žmogus? Norėdami, kad jaunas žmogus pasirinktų mokytojo darbą, pirmiausia turime parodyti, koks jis svarbus valstybei ir pasauliui, o svarbiausia – žmogui. Mokytojui už tai tikrai bus atlyginta. Tik ne visi tą atlygį pastebi. Patrikas Elvinas Čepulis: Mano anglų kalbos brandos egzaminas yra įvertintas šimtuku. Manau, kiekvienas turi pajausti tai, kas jam prie širdies. Jeigu žmogui patinka tam tikras mokslas, pastarąjį ir renkasi, nepriklausomai nuo savo balų ir pasiekimų. Tikrai nemanau, kad pedagogo profesijos imasi tik prasčiausieji, kadangi pažįstu nemažai žmonių, kurie yra gabūs, talentingi, gerai baigę mokslus ir pasirinko pedagogo profesiją, nes nori būti mokytojais. Žinoma, tai ne visada priklauso nuo žmogaus noro, bet ir nuo darbo užmokesčio, kurį gaus pedagogas. Mokytojo darbas yra sudėtingas, sunkus, reikalaujantis daug kompetencijų, todėl jį dirbti gali tik tas, kuris jaučia pašaukimą. Žinoma, iš pašaukimo negyvensi, o pedagogas – žmogus, kuris irgi turi oriai gyventi. Šią profesiją gerus abiturientus paskatintų rinktis ženkliai didesnis pedagogo darbo užmokestis, nes, apsvarsčius tai, kokį sudėtingą darbą turi atlikti mokytojai, t. y. darbą, reikalaujantį didelio pedagoginio takto, sumanumo, ištvermės, emocinio stabilumo, alga turėtų būti daug didesnė.
– Netrukus prasidės brandos egzaminų sesija. Ką patartumėte abiturientams, besiruošiantiems egzaminams?
Patrikas Elvinas Čepulis:
Pasiruošti egzaminui mokykloje reikia keleto dalykų. Pirmiausia, reikia gabumų, smalsumo, noro įgyti žinių ir, žinoma, įdirbio. O jei gabumų trūksta, įdirbis turi būti dvigubai didesnis. Šių faktorių sintezė turi daugiausiai įtakos rezultatams. Čia svarbūs ir mokytojai, kurie turi mokinį palaikyti bei juo tikėti. Kiekvienas moksleivis gali kažko pasiekti, tad mokytojas turi jį paskatinti, net jei mokinio balai kiek žemesni. Šiuo metu dar tikrai likę nemažai laiko tinkamai pasiruošti egzaminams.
