Rūmų damos. Vytauto Abramausko nuotr.
Rūmų damos. Vytauto Abramausko nuotr.

Į Valdovų rūmus grįžta Užgavėnės ir jų puota

Valdovų rūmų muziejus rengia šventinį vasario savaitgalį, per kurį lankytojai nusikels į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laikus. Užgavėnės bus švenčiamos taip, kaip jas prieš 500 metų šventė Lietuvos valdovai. Vasario 14, 15 ir 17 dienomis lankytojų lauks paskaitos, edukacijos, ekskursijos, galimybė įsigyti istorinių meduolių, taip pat nauja muziejaus pramoga – interaktyvus veidrodis, kuris leis nukeliauti į praeitį ir tapti istorine figūra.

„Valdovų rūmų muziejus visada ieško būdų paminėti Užgavėnes. Šiemet nusprendėme atgaivinti šią tradiciją ir pakviesti visus Užgavėnes švęsti valdoviškai. Tris dienas truksianti programa tiks ir vaikams, ir suaugusiesiems“ – dalijasi Muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Viktorija Liubinaitė.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komanda parengė įspūdingą renginių programą, kuri primins, kad Užgavėnės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje buvo ypatinga šventė. Iki šių dienų išlikę pasakojimai liudija, kad Užgavėnės būdavo triukšmingos, o linksmybės kartais tęsdavosi ir dvi savaites.

Kultūrinių renginių koordinatorė Viktorija Liubinaitė. Deimantės Šuliauskaitės nuotr.
Kultūrinių renginių koordinatorė Viktorija Liubinaitė. Deimantės Šuliauskaitės nuotr.

Aukštuomenės mados ir aristokratiškos kaukės

Daugelyje kraštų pavasariui keičiant žiemą, metų laikų virsmą lydėjo šventės ir apeigos. Mūsuose tamsos ir šviesos, žiemos ir pavasario sandūrą žymi Užgavėnės su persirengėlių karnavalais ir kaukėmis. Todėl ruošiantis artėjančiam karnavalui muziejus visus susidomėjusius vasario 14 d. kviečia į aristokratiškų kaukių gamybos dirbtuves.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus edukacijos metodininkės dr. Nijolės Nelijos Kostinienės, „kaukių tradicija, gimusi dar XIII a. Venecijoje, ilgą laiką buvo ir socialinio statuso simbolis – nuo kuklaus miestiečių iki prabangaus aristokratų aksesuaro. 1436 m. Venecijos kaukių meistrams susibūrus į cechą, ši mada išplito po visą Europą, o 1639 m. pasiekė ir Vilnių, kur įvyko pirmasis venecijietiško tipo pokylis. Tęsdami šią šimtmečių senumo tradiciją, kviečiame Jus pačius susikurti savo autorinę kaukę.“

Tądien taip pat vyks ekskursija, kurioje bus pristatomos Abiejų Tautų Respublikos valdovų Žygimanto Vazos (1587–1632) ir Vladislovo Vazos (1632–1648) į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją atvežtos mados. Ekskursijoje išgirsite, kaip valdovai šventė Užgavėnes 1644 metais – kokį kostiumą karnavalui pasisiūdino Vladislovas Vaza ir jo žmona Cecilija Renata bei kiek rūmuose truko Užgavėnių puota, kuri, kaip sakoma, buvo ilgiausia Lietuvos istorijoje.

Kaukių dirbtuvės. Valdovų rūmų nuotr.
Kaukių dirbtuvės. Valdovų rūmų nuotr.

Įdarytas povas, auksu žvilganti kepta gulbė… Ar tai tik pasaka?

Per Užgavėnes nuo seno buvo ne tik persirenginėjama, bet ir gausiai valgoma. Tad lankytojų laukia ekskursijos ir paskaitos, kuriose jie galės susipažinti su valdovų stalo maisto kultūra.

Kultūros ir istorinės kulinarijos tyrinėtojos Lina Krasnovaitė-Siparienė ir Rūta Krasnovaitė papasakos apie kepinį, kuris atrodė kaip meno kūrinys, buvo karalių pasididžiavimas ar net sakralinių apeigų dalis, – meduolį. Lankytojai sužinos apie meduolio kelią: nuo neišvaizdaus paplotėlio iki gastronominio šedevro ant karališkojo Žygimanto ir Vladislovo Vazų stalo.

O ar žinojote, kad vienas stalo įrankis kadaise buvo Bažnyčios prakeiktas? Ir vis dėlto jis atkeliavo ant valdovų, o vėliau – ir miestiečių stalų. XVI a. ant valdovų stalų puikavosi įvairūs patiekalai, skirti ne tik pamaloninti gomurį, bet ir pakerėti svečius. Vasario 15 d. ekskursijoje „Valdovų virtuvė – tarp kasdienybės ir prabangos“ lankytojai išgirs, kodėl kai kurie patiekalai atrodė labiau kaip meno kūriniai nei kaip maistas ir sužinos visas valdovo virtuvės paslaptis.

Vasario 17 d. Vilniaus universiteto dėstytoja, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė paskaitoje papasakos, be kokių patiekalų ir gėrimų neapsiėjo didikų stalas, ar Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai prie mėsos ir žuvies valgė ir daržoves.

Valdovų rūmų muziejus. Mindaugo Kaminsko nuotr.
Valdovų rūmų muziejus. Mindaugo Kaminsko nuotr.

Į rūmus sugrįš istorinės damos

Užgavėnių šventę vainikuos į istorinę rezidenciją sugrįžusios Renesanso epochos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaro damos. Jos lankytojų lauks vasario 17 d. Atkurtų istorinių interjerų salėse. Be to, lankytojai galės dalyvauti konkurse, kurio laimėtojas, nusifotografavęs su dama, galės laimėti muziejaus išleistą dėlionę „Sostas ir sostinė. Didelės ir mažos Vilniaus istorijos“.

Rūmų damos. Vytauto Abramausko nuotr. 1
Rūmų damos. Vytauto Abramausko nuotr. 1