Tūkstančiai lietuvių šiemet džiaugiasi saulėtą vasarą atradę Graikijos salose. Kai Lietuvos pajūris orais lepina nenuosekliai, Graikija siūlo šimtus salų, kurios svečius visada sutinka nuolatine šiluma, unikaliu istoriniu paveldu ir puikiu maistu. Vilnių ir Atėnus jungiantys tiesioginiai skrydžiai suteikia galimybes iš Graikijos sostinės lengvai pasiekti karštą vasarą ir įstabius kraštovaizdžius.
Keliautojams iš Lietuvos Atėnai tampa patogia tarpine stotele pakeliui tiek į labai populiarias salas, tokias kaip Santoriną, Korfu ar Mikoną, tiek į labiau paslėptus perlus – Kefaloniją, Karpatą ar Samą. Vilnių ir Atėnus šį vasaros aviacijos sezoną jungia tiesioginiai „Aegean Airlines“ skrydžiai, sukuriantys galimybę mėgautis tobulomis atostogomis.
Ne veltui Lietuvos oro uostai į atostogas siūlo įtraukti Graikijos salas: Zakintą, Kefaloniją, Parą, Karpatą ir Samą. Suplanuoti atostogų trukmę, išsirinkti patogias skrydžių datas ir įsigyti bilietus galima oficialioje Graikijos oro bendrovės „Aegean Airlines“ svetainėje internete.
Zakintas pakerės gėlių žiedais ir paplūdimiais
Saulėtas uolų apsuptas paplūdimys su paslaptingo laivo liekanomis. Tai – daugeliui įsimintinas vaizdas iš Zakinto salos. Garsusis paplūdimys taip ir vadinamas – Sudužusio laivo. Baltame smėlyje tarp uolų laivas „MV Panagiotis“ įstrigo 1980 metais. Teigiama, kad iki tol jį naudojo kontrabandininkai. Užtat dabar laivo liekanos baltame smėlyje ir krištolo skaidrumo žydras vanduo sukuria išties įspūdingą reginį.
Dar keliautojus į Zakintą ne mažiau traukia Mėlynosios grotos – unikali gamtos sukurtų jūrinių olų ir arkų grandinė. O natūralaus SPA malonumus Zakinto svečiai atranda Ksigijos (angl. Xigia) paplūdimyje. Jo aplinka yra turtinga natūralių mineralų, turinčių teigiamą poveikį organizmui.
Vietiniai skaičiuoja, kad Zakinte auga daugiau negu 7 tūkst. gėlių rūšių, senos alyvmedžių ir pušų giraitės. Vienu iš salos simbolių galima laikyti saugumą vėžlių rūšį. Gamtos stebuklai saloje dera su sena architektūra ir jos paminklais: Bochali tvirtove, Šv. Dionizo bažnyčia ir kitais. Nuo miesto kalvų atsiveria nuostabi panorama, kviečianti sustoti ir pasigrožėti sala.
Kefalonija – požeminės upės ir laukiniai arkliai
Didžiausia Jonijos jūros sala Kefalonija išsiskiria savo kalnuotu kraštovaizdžiu, vešliais miškais ir natūraliais, beveik laukiniais, paplūdimiais, kurie sužavi daugumą čia atvykusių vasarotojų.
Unikalios vietos, tokios kaip požeminis Melisani ežeras urve, skulptūras primenantys uolų dariniai ir požeminės upės suteikia salai ypatingą žavesį. Kaip ir kitose salose, Kefalonijoje galima valandų valandas praleisti nardant – tiek vandens paviršiuje, tiek giliau. Vanduo čia skaidrus, matomumas puikus, o biologinė įvairovė gausi ir įdomi: jūrų žvaigždės, žuvys, vėžliai, vėžiagyviai, moliuskai. Paprastai į nardymo paviršinio mėgėjų sąrašą patenka Šventyklos urvas ir Mėlynoji lagūna.
Kefalonija taip pat garsėja juodųjų pušų giraitėmis, o kalnuose galima išvysti laukinius arklius. Taigi, ši sala siūlo ramybę ir gamtos artumą. Turistų srautas čia gerokai mažesnis negu kitur, tad Kefalonija išsaugo tradicinį gyvenimo būdą ir kviečia atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo, mėgautis jūra, kalnais ir saule.
Paro salą garsina marmuras ir meškutės
Luvro muziejuje Paryžiuje eksponuojama Milo Venera ir kiti Antikos šedevrai. Baltas marmuras, į kurį šviesa prasiskverbia neįprastai giliai, yra viena iš priežasčių, kodėl prieš 2 tūkst. metų sukurtos skulptūros prikausto žvilgsnį. Graikijos Paro sala buvo vertinama būtent dėl savo baltojo marmuro klodų. Garsiausi Antikos menininkai norėjo būtent jo.
Ne veltui vietiniai salos gyventojai mėgsta pajuokauti, kad vaikštinėjant Paro parko pėsčiųjų takais lengva pasijausti menininkais, ieškančiais įkvėpimo. Gamta čia išties nuostabi ir įkvepianti meilės gyvenimui. Vienas iš pavyzdžių – Drugelių slėnis. Šioje vietoje kiekvieną vasarą nutupia tūkstančiai baltajuosčių meškučių – drugių, kuriuos pritraukia specifinis augalų stirakų aromatas ir tyro vandens šaltiniai.
Kai drugiai ilsisi, jie tarsi susilieja su aplinka – puikiai užsimaskuoja prigludę prie medžių kamienų ir uolų. Tačiau pakilę į orą jie suplazda sparneliai ir parodo visas savo spalvas, sukurdami įspūdingą efektą. Siekiant apsaugoti retą rūšį, Drugelių slėnio lankymas yra mokamas, lankytojai privalo laikytis nustatytų taisyklių, kad netrikdytų meškučių.
O norėdami patys pasijausti tingiais meškinais, turistai traukia pagulėti į Paro paplūdimius arba pasivaikščioti po vietinius žvejų kaimelius.
Karpatas – tarsi du atskiri pasauliai
Kaimeliai ir miesteliai, regis, nepaliesti laiko, yra dalis Karpato salos žavesio. Karpatą su kitomis Graikijos salomis lyginantys keliautojai sako, kad čia ypač stipriai jaučiama autentiška dvasia ir senosios tradicijos. Dėl nuostabaus reljefo sala traukia tiek žygeivius, tiek gamtos mylėtojus, nes joje gausu unikalių buveinių – galima išvysti retų augalų ir gyvūnų rūšių.
Kultūrinė salos širdis yra miestas Pigadija, pasižymintis itališko stiliaus architektūra, nuostabiais paplūdimiais ir gyvybinga tavernų kultūra, tačiau barų triukšmas mieste yra ribojamas, siekiant išlaikyti ramaus poilsio atmosferą.
Kitaip tariant, šiaurinėje salos dalyje atostogautojai randa unikalią, saugomą gamtą, o pietuose – poilsį, pramogas ir graikišką vaišingumą – gausų vietinių patiekalų ir gėrimų pasirinkimą. Kiekvieno tavernos savininko garbės reikalas yra užtikrinti, kad kiekvienas svečias būtų skaniai pamaitintas ir liktų patenkintas aptarnavimu.
Samas kviečia atrasti įspūdingą tunelį ir nusilenkti Pitagorui
Graikijos salose lengva prisiminti ne tik garsiąsias Homero poemas ir graikų mitus. Pamoka iš Samo salos – stačiojo trikampio įžambinės kvadratas yra lygus abiejų statinių kvadratų sumai. Pitagoro teorema – mokykliniame geometrijos vadovėlyje, o Pitagoro statula – Samo saloje. Mat būtent čia maždaug prieš 2500 metų gimė garsusis Antikos matematikas, filosofas, mistikas Pitagoras. Mokslininko garbei jo vardu saloje yra pavadintas miestas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
UNESCO sąraše galima rasti ir kitą salos simbolį – deivės Heros šventyklą. Iš vienos didžiausių šventyklų senovės Graikijoje šiandien yra likę tik griuvėsiai ir viena kolona, tačiau tai vis tiek atrodo įspūdingai ir liudija apie šlovingą salos praeitį. Vienas iš Antikos laikų inžinerijos stebuklų Same yra Eupalino tunelis. Vieno kilometro ilgio akvedukas (vandens kelias) buvo iškastas kiaurai per kalną VI a. pr. Kr. Tunelis kastas iš abiejų pusių, o kasėjai sėkmingai susitiko kalno gelmėse, per vidurį. Tunelio projektas ir atliktų darbų tikslumas iki šiol žavi ne tik inžinierius.
Kol vieni tyrinėja senąjį tunelį, kiti gali užkopti ant aukščiausio (1434 metrų) salos kalno Kerkio viršūnės. Pėsčiųjų ar dviračių žygiai kalvotose vietovėse yra viena iš pramogų, kurias mėgsta dalis svečių. Poilsis po žygio – paplūdimiuose, kurių apstu. Tik vienuose – smėlis, o kituose – akmenėliai. Bet visuose – Egėjo jūra. Iš Samo uosto galima užsisakyti ekskursiją laivu ir netgi nuplaukti iki netoli esančios Turkijos.
Gamtos mylėtojai Same vertina vešlią augmeniją, alyvmedžių giraites, vynuogynus, pušynus. Sala garsėja savo saldžiais desertiniais vynais, gaminamais iš Moschato Aspro veislės vynuogių. Medus, aukštos kokybės aliejus, žuvies ir jūrų gėrybių patiekalai – dar viena priežastis nuskristi atostogų į Samo salą.
Savo ruožtu Atėnų gyventojai visada pažymi, kad Zakintas, Samas, Kefalonija, Paras, Karpatas – tik penkios salos iš gausybės, priklausančių Graikijai. Anot vietinių, svarbu tiesiog atskirti į šalies sostinę, o iš jos – saulėti paplūdimiai, vandens pramogos, gardus maistas, įdomios istorijos ir tradicijos apglėbia švelniai ir maloniai. Kiekviena Graikijos sala yra savaip unikali ir svetinga, o dauguma skrydžių į jas iš Atėnų su „Aegean Airlines“ tetrunka apie valandą.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
