Jei kartais norisi filmo, po kurio ne tik gerai praleidi vakarą, bet ir atsitiesi viduje, šie 3 pasirinkimai pataikys labai tiksliai. Tai istorijos apie moteris, kurios nelaukia, kol pasaulis taps patogesnis, teisingesnis ar švelnesnis. Jos pačios ima jį judinti iš vietos.
Jos klysta, pavargsta, abejoja, bijo, bet vis tiek randa savyje jėgos pasakyti: „Aš nepasitrauksiu.“ Ir būtent dėl to šie filmai veikia stipriau nei paprastas vakaro kinas.
Stipri herojė ekrane nebūtinai yra ta, kuri moka muštis, kalba garsiausiai ar visada atrodo nepriekaištingai. Kartais jos stiprybė slypi atkaklume, orume, pasitikėjime savo protu arba gebėjime stoti už kitus tada, kai daug patogiau būtų patylėti. Būtent tokius filmus verta žiūrėti, kai norisi ne tik pramogos, bet ir vidinio postūmio.
Kodėl mus taip traukia filmai apie stiprias moteris?
Stiprių herojų istorijos veikia ne todėl, kad jos tobulos. Priešingai, dažniausiai labiausiai įsimena tos veikėjos, kurios yra labai žmogiškos: jos pyksta, abejoja, susipyksta su artimaisiais, praranda kantrybę, susiduria su pinigų, karjeros ar santykių problemomis. Tačiau lemiamą akimirką jos pasirenka ne patogiausią, o teisingiausią kelią.
Toks kinas ypač gerai tinka vakarui, kai jautiesi pavargusi nuo kasdienybės arba kai atrodo, kad kažkas tavo gyvenime užstrigo. Geras filmas apie stiprią heroję gali priminti, kad pokytis ne visada atrodo kaip didžiulė revoliucija. Kartais jis prasideda nuo vieno pokalbio, vieno parašyto laiško, vieno „ne“, vieno sprendimo nebesumenkinti savęs.
Prieš įsijungdama filmą, pagalvok, kokios stiprybės tau šiuo metu labiausiai reikia. Drąsos kalbėti? Tikėjimo savimi? Priminimo, kad jautrumas nėra silpnybė? Tokios istorijos stipriausiai veikia tada, kai žiūrime ne tik į siužetą, bet ir į mažus veikėjų pasirinkimus: kaip jos atsitiesia po pažeminimo, kaip išdrįsta pasakyti „ne“, kaip randa sąjungininkų ir nebeišduoda savęs.
„Erin Brockovich“: kai viena moteris nebijo stoti prieš sistemą
„Erin Brockovich“ yra 2000 metais pasirodžiusi biografinė drama, paremta tikra istorija. Pagrindinė herojė Erin yra vieniša mama, kuri neturi prestižinio diplomo, netelpa į „idealaus profesionalo“ rėmus ir iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žmogus, kuriam gyvenimas nuolat kaišioja pagalius į ratus. Tačiau ji turi tai, ko neįmanoma išmokti vien iš vadovėlių: aštrų protą, užsispyrimą, empatiją ir neįtikėtiną gebėjimą pastebėti, kai kažkas yra ne taip.
Filmo centre – jos įsitraukimas į bylą, susijusią su nedidelės bendruomenės sveikata ir didelės korporacijos atsakomybe. Siužetas vystosi įtemptai, bet ne sausai: čia daug emocijų, buitiškų situacijų, humoro, nuovargio ir labai tikro pykčio.
Erin nėra šalta superherojė. Ji kartais per aštri, kartais chaotiška, kartais pavargusi, bet būtent dėl to atrodo tokia artima. Ji neprivalo būti „patogi“, kad būtų teisi. Neprivalo kalbėti idealiai, kad pasakytų svarbiausią dalyką kambaryje.
Šis filmas puikiai tinka toms, kurios kada nors jautėsi nuvertintos dėl išvaizdos, išsilavinimo, šeiminės padėties ar charakterio. Erin istorija primena, kad kompetencija gali atrodyti įvairiai. Kartais žmogus, kurio niekas rimtai nevertina, pasirodo esantis tas, kuris užduoda svarbiausius klausimus.
Julia Roberts už Erin vaidmenį pelnė „Oskarą“ kaip geriausia aktorė, ir tai visiškai suprantama. Jos sukurta herojė nėra nugludinta iki blizgesio. Ji kalba tiesiai, rengiasi taip, kaip nori, ir neatsiprašo už tai, kad užima vietą kambaryje. Tokia energija ekrane veikia beveik fiziškai: žiūrėdama pajunti, kaip norisi ištiesinti nugarą.
Šį filmą rinkis, jei mėgsti tikrais faktais paremtas istorijas, teisines dramas, filmus apie socialinį teisingumą ir moteris, kurios nepasiduoda net tada, kai visi ženklai rodo, kad bus sunku. Tai idealus pasirinkimas vakarui, kai reikia priminimo, kad tavo balsas svarbus net tada, kai kažkas bando įteigti priešingai.
„Hidden Figures“: genialios moterys, kurių pasaulis per ilgai nematė
„Hidden Figures“ pasakoja apie tris afroamerikietes mokslininkes, dirbusias NASA kosmoso lenktynių metu. Katherine Johnson, Dorothy Vaughan ir Mary Jackson buvo nepaprastai talentingos matematikės ir inžinerijos specialistės, kurių darbas prisidėjo prie svarbių JAV kosmoso programos etapų.
Filmo veiksmas nukelia į laiką, kai moterys, ypač juodaodės moterys, susidūrė su dviguba diskriminacija: dėl lyties ir rasės. Tačiau filmas nėra vien apie skausmą ar neteisybę. Jame daug šviesos, draugystės, proto triumfo, humoro ir to ypatingo jausmo, kai matai, kaip žmogus pagaliau gauna galimybę parodyti, ką iš tiesų sugeba.
Šis filmas stiprus tuo, kad jo herojės nekovoja vienodu būdu. Katherine stiprybė atsiskleidžia per genialų matematinį mąstymą ir tylų, bet nepajudinamą profesionalumą. Dorothy parodo lyderystę: ji supranta, kad ateina technologiniai pokyčiai, todėl mokosi ir kartu tempiasi į priekį kitas moteris. Mary kovoja už teisę mokytis ir siekti inžinierės karjeros, nors sistema jai kartoja, kad tai „ne jai“.
2016 metais pasirodęs filmas sulaukė didžiulio populiarumo ir buvo nominuotas 3 „Oskarams“, tarp jų – geriausio filmo kategorijoje. Tačiau svarbiausia ne apdovanojimai, o emocinis poveikis. „Hidden Figures“ žiūrisi lengvai, bet palieka rimtą pėdsaką.
Po jo norisi pasidomėti tikrosiomis šių moterų biografijomis, o kartu ir savęs paklausti: kuriose srityse aš pati per ilgai laukiu leidimo? Kur pati save pristabdau, nors jau seniai turiu pakankamai žinių, talento ar intuicijos žengti toliau?
Šį filmą rinkis, jei mėgsti įkvepiančias istorijas apie draugystę, karjerą, mokslą ir moteris, kurios prasiskina kelią pro labai konkrečias kliūtis. Tai puikus filmas žiūrėti su mama, sese, drauge ar paaugle dukra, nes jis gražiai parodo, kad intelektas, atkaklumas ir solidarumas gali keisti istoriją.
„Mad Max: Fury Road“: kai stiprybė prasideda nuo laisvės troškimo
„Mad Max: Fury Road“ iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip triukšmingas postapokaliptinis veiksmo filmas su gaudynėmis, dulkėmis ir sprogimais. Tačiau po visu tuo adrenalinu slepiasi viena stipriausių šiuolaikinio kino herojių – Imperatorė Furiosa, kurią įkūnija Charlize Theron.
Filmas vyksta žiauriame, išteklių stokojančiame pasaulyje, kuriame valdžia paremta kontrole ir baime. Furiosa ryžtasi pavojingam veiksmui, siekdama išlaisvinti tas, kurios buvo paverstos nuosavybe. Siužeto geriau nežinoti per daug, kad neprarastum peržiūros malonumo. Užtenka pasakyti: tai filmas apie bėgimą į laisvę, apie pasitikėjimą, kuris gimsta tarp labai skirtingų žmonių, ir apie moteris, kurios nebenori būti kažkieno grobiu.
Furiosa yra ypatinga stiprios herojės versija. Ji nekalba daug, bet kiekvienas jos veiksmas turi svorį. Ji nėra romantizuota, nėra papuošta tam, kad patiktų žiūrovui. Jos stiprybė fiziška, moralinė ir emocinė. Ji ne tik moka kovoti, bet ir žino, dėl ko kovoja.
2015 metais pasirodęs „Mad Max: Fury Road“ buvo nominuotas 10 „Oskarų“ ir laimėjo 6 statulėles, daugiausia techninėse kategorijose. Vis dėlto šio filmo įtaka platesnė nei vien kinematografiniai pasiekimai. Jis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip veiksmo kine galima kurti galingas moterų veikėjas be dirbtinio moralizavimo.
Čia nėra ilgų pamokslų apie laisvę, bet kiekviena scena pulsuoja klausimu: kiek esi pasirengusi rizikuoti, kad susigrąžintum save?
Šį filmą rinkis, jei nori intensyvaus, vizualiai įspūdingo kino, kuriame moteriška stiprybė rodoma per veiksmą, sprendimus ir solidarumą. Tai nėra ramus sekmadienio vakaro filmas su arbata ir pledu, bet jei norisi energijos pliūpsnio, „Fury Road“ suveiks kaip stiprus espresso.
Kuris filmas tau tiks šį vakarą?
Jei nori tikros istorijos ir emocinio užtaiso, rinkis „Erin Brockovich“. Šis filmas geriausiai tinka tada, kai gyvenime norisi daugiau pasitikėjimo savo balsu. Jis primena, kad nebūtina būti tobula, kad galėtum daryti įtaką. Nebūtina visiems patikti, kad būtum teisi.
Jei nori šviesos, proto ir moteriškos draugystės, rinkis „Hidden Figures“. Tai šiltesnis, įkvepiantis ir labai žmogiškas filmas, po kurio norisi mokytis, siekti, palaikyti kitas moteris ir nebeslėpti savo talento.
Jei nori adrenalino ir herojės, kurios neįmanoma pamiršti, rinkis „Mad Max: Fury Road“. Tai filmas, kuris gali nustebinti net tas, kurios paprastai nesirenka veiksmo žanro. Furiosa yra tokia stipri ekrano figūra, kad jos istorija veikia ne per ilgas kalbas, o per žvilgsnį, judesį ir pasirinkimą nebegrįžti atgal.
Stiprios herojės kine primena: tavo istorija irgi gali keistis
Visi trys filmai labai skirtingi. Viename centre – vieniša mama, stojanti prieš korporaciją. Kitame – mokslininkės, kurių protas padeda siekti kosmoso. Trečiame – kovotoja, ieškanti laisvės pasaulyje, kuriame jos beveik nelikę. Tačiau juos jungia viena tema: stiprybė nėra vienas charakterio tipas.
Tu gali būti stipri tyliai. Gali būti stipri garsiai. Gali būti stipri tada, kai mokaisi naujų dalykų, kai gini kitą žmogų, kai išeini iš tau netinkančios aplinkos arba kai pagaliau pripažįsti, kad nori daugiau.
Kinas apie stiprias herojes gražiausias tada, kai po peržiūros supranti: ekrane matei ne nepasiekiamą idealą, o galimybę.
Tad kitą vakarą, kai norėsis filmo, kuris ne tik užpildytų laiką, bet ir paliktų viduje daugiau drąsos, išsirink vieną iš šių trijų istorijų. Galbūt po jos nepadarysi revoliucijos iš karto. Bet gal parašysi žinutę, kurią vis atidėliojai. Gal užsirašysi į kursus. Gal pasakysi „ne“. O gal tiesiog prisiminsi, kad tavo stiprybė niekur nedingo – ji tik laukė scenos, kurioje galėtų pasirodyti.
