Liepos 15-ąją, kai Lietuvoje švenčiama Žolinė – vasaros brandos ir gamtos gausos diena – dizainerė Natalija Šakelienė pristatė naująją kolekciją „Sodų spalvos“. Tai dedikacija gamtai, jos spalvoms ir moteriškai elegancijai.
Linas ir tiulis
Kolekcijoje dominuoja dviejų audinių derinys – linas ir tiulis. Linas simbolizuoja natūralumą, lietuvišką tradiciją ir paprastumą, o tiulis – lengvumą, šventiškumą ir romantišką trapumą. Šių audinių jungtis sukuria harmoningą kontrastą tarp kasdienybės ir išskirtinių progų.
„Visi mano darbai turi autorinius raštus. Tai, ką nupiešiu ant popieriaus, technologijų pagalba galiu perkelti ant audinio. Nors motyvai gali būti panašūs, vis tiek kiekvienas drabužis lieka unikalus, turintis savo detalių,“ – sako dizainerė.
„Sodų spalvos“, anot jos, gimė iš meilės natūraliems tonams ir norui į kasdienybę įnešti gamtos ramybės. Kiekvienas kūrinys – tarsi mažas sodo fragmentas, perkeltas į aprangą ar aksesuarus. N. Šakelienės teigimu, ji siekė, kad kolekcijoje derėtų žalių lapų giluma, vaisių šiluma ir žiedų subtilumas. Jos nuomone, natūralios gamtos spalvos ne tik puošia, bet ir suteikia emocinę šilumą – jos primena vaikystės vasaras, rytus su rasos lašeliais ir vakarus, kai ore tvyro žydinčių medžių kvapas. Svarbiausias kolekcijos įkvėpimo šaltinis – gėlės.
Gėlės – vienas stipriausių moteriškumo simbolių
„Gėlės – vienas stipriausių moteriškumo simbolių. Nuo seniausių laikų moterys žiedais puošė tiek plaukus, tiek drabužius. Net įsivaizduoju, kad ir akmens amžiuje jos buvo svarbios moters įvaizdžiui“, – šypsosi N. Šakelienė.
Kolekcijos pasakojimą sustiprina „Veta Arts“ papuošalai – rankų darbo žiedai, auskarai ir vėriniai, įkvėpti lapų bei žiedlapių formų. Kiekviena aksesuarų detalė kruopščiai sukurta, todėl nėra dviejų visiškai vienodų kūrinių. Jie subtiliai pratęsia „Sodų spalvų“ estetiką ir suteikia kiekvienam deriniui išskirtinumo.
Natalija Šakelienė kuria nuo vaikystės. Ji su šypsena prisimena, kaip sukarpiusi deficitinę mamos suknelę pirmą kartą pajuto kūrybos džiaugsmą, kai iš jos gimė drabužiai lėlei. Vėliau ji siuvo mamai, o šiandien, kurdama kolekcijas, vis dar vadovaujasi tais pačiais principais – kokybiška medžiaga, rankų darbas ir pagarba moteriškumui.
„Esu pasiuvusi tiek drabužių, kad nebežinau, kuris artimiausias širdžiai… Gal visgi ta pirmoji lėlei? Bet vieno esu tikra – gyvenimo be kūrybos aš neįsivaizduoju“, – atvirauja dizainerė.
