Dažniausiai laikui bėgant moterys pripranta prie savo mėnesinių ciklo: jis kartojasi reguliariai ir kiekvieną kartą netenkama panašaus kiekio kraujo. Visgi, tam tikrais atvejais jo trukmė ar pobūdis gali pakisti. Kada dėl tokių pokyčių reikėtų sunerimti? Kauno „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Reda Verbickienė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nors normali mėnesinių ciklo trukmė yra 21–35 d., tačiau dalis moterų gali turėti ir trumpesnį nei 21 d. arba ilgesnį nei 35 d. ciklą.
Mėnesinių ciklo trukmė kinta priklausomai nuo amžiaus
„Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Įprasta manyti, kad įprastas moters mėnesinių ciklas trunka 21–35 d., tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie šaltiniai nurodo, jog jo trukmė yra 25–35 d., o dar kiti – kad normalus ciklas siekia iki 38 d. Be to, 1–2 ciklai per metus gali būti neovuliaciniai – t. y. ilgesni negu įprastai“, – teigia R. Verbickienė.
Pirmosios mėnesinės mergaitėms paprastai prasideda tarp 10–15 m. Nuo šio momento gyvenimo eigoje ciklo trukmė gali kisti: iš pradžių būna ilgesnė, vėliau trumpėja, o likus 2–8 m. iki menopauzės vėl pradeda ilgėti.
„40 proc. 25-mečių ciklo trukmė siekia 25–28 dienas, o laikotarpyje nuo 25 iki 35 m. 28 dienų ciklą turi net 60 proc. moterų. Trumpiausią mėnesinių ciklą dažniausiai turi 40–42 m. moterys“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Remiantis moksliniais duomenimis, jeigu ciklas trunka 42 d., tikėtina, kad menopauzė prasidės per artimiausius 1–2 m. Dažniausiai su ja moterys susiduria sulaukusios maždaug 52–53 m., nors 10 proc. moterų mėnesinės baigiasi jau 45 m. amžiaus.
Kalbant apie mėnesinių reguliarumą, praėjus 2–3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Visgi, pasitaiko atvejų, kai jis išlieka nereguliarus per visą gyvenimo eigą – su tuo susiduria net apie 20 proc. moterų.
„Dažniausiai kraujavimas mėnesinių metu trunka 4–6 d., tačiau apie 3 proc. moterų gali kraujuoti ir iki 2 d. Kraujo daugiausiai netenkama per pirmas 3 d. – įprastai apie 30 ml. Jeigu netenkama 80 ml ir daugiau, reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes tai gali nulemti mažakraujystės atsiradimą“, – pasakoja R. Verbickienė.
Kada dėl pakitusio mėnesinių ciklo reikėtų sunerimti?
Kelias dienas vėluojant mėnesinėms nerimauti nereikėtų, tačiau jeigu kraujavimas tapo gausesnis ar ilgiau trunka, naudinga planine tvarka apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą. Taip pat reikėtų susirūpinti, jeigu pastebimi kūno svorio pokyčiai, išskyros iš krūtų spenelių, keičiasi plaukuotumas bei gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą nepavyksta pastoti per 6–12 mėn. arba mėnesinių ciklas yra nereguliarus.
„Paprastai savo pacientėms, besikreipiančioms dėl kraujavimo pokyčių, patariu iki 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos, atvykti apžiūrai. Šiuo laikotarpiu gimdos gleivinė yra plona, kiaušidėse dar būna neįvykusi ovuliacija, todėl turime itin palankias sąlygos diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje“, – atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė.
Reprodukcinio amžiaus moterims dažna mėnesinių ciklo sutrikimų priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje. Šie sutrikimai gali atsirasti dėl genetinių faktorių, autoimuninių ligų ar nuolat patiriamo didelio streso.
Kaip diagnozuojami mėnesinių ciklo sutrikimai?
R. Verbickienė primena, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažiau tyrimų gali prireikti, o gydymas tampa paprastesnis bei efektyvesnis. Dėl šios priežasties, pasikonsultuoti su savo gydytoju ginekologu naudinga bet kada, kai kyla nerimas.
„Kaip ir daugumos ligų, mėnesinių ciklo sutrikimų diagnostika prasideda nuo pokalbio su paciente ir bendro įvertinimo, vėliau atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Norint patikslinti sutrikimo priežastį dažnai prireikia hormoninių tyrimų, o kartais prireikia ir gydytojo endokrinologo konsultacijos“, – pažymi gydytoja akušerė- ginekologė.
Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimus dažnai lemia hormonų disbalansas, įprastai jie ir yra gydomi atstatant hormonų pusiausvyrą. Pavyzdžiui, esant skydliaukės funkcijos sutrikimams ir juos pakoregavus, gali normalizuotis ir mėnesinių ciklas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad moterys, kurios turi per didelį kūno masės indeksą (KMI) ar kūno svorio deficitą, dažniau susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais. Dėl šios priežasties, svarbu nepamiršti nuolat pasirūpinti sveiku gyvenimo būdu: darbo ir poilsio rėžimu, fiziniu aktyvumu, vengti streso bei sveikai maitintis.
