Kovas yra vienas geriausių mėnesių pradėti vasaros gėlyno planą. Būtent dabar galima sėti nemažai vasarinių ir pusiau lepių gėlių daigams namuose, šiltnamyje ar daigykloje, kad atėjus šiltesniems orams jos jau būtų sustiprėjusios ir greitai imtų augti. Patikimi sodininkystės šaltiniai nurodo, kad daugelis vasarinių gėlių sėjamos po priedanga nuo ankstyvo pavasario, o į lauką perkeliamos tik praėjus šalnų pavojui.
Jei norite, kad vasarą gėlynas būtų ne tik spalvingas, bet ir atrodytų gausus, verta rinktis skirtingo aukščio, formų ir žydėjimo pobūdžio augalus. Šios 7 gėlės tam tinka puikiai.
1. Petunijos
Petunijos jau daugelį metų išlieka tarp mėgstamiausių vasaros gėlių, nes jos dera beveik visur: balkonų loveliuose, pakabinamuose vazonuose, terasų induose ir gėlyno pakraščiuose. Jos vertinamos ne tik dėl itin gausaus žydėjimo, bet ir dėl spalvų įvairovės – galima rinktis nuo baltų, švelniai rožinių ar alyvinių iki ryškiai violetinių, raudonų, dryžuotų ar net dvispalvių žiedų. Būtent todėl petunijos lengvai pritaikomos tiek romantiškam, tiek ryškiam, moderniam vasaros gėlynui.
Šias gėles verta sėti kovą, nes jų daigai auga gana lėtai, o stipresniems augalams susiformuoti reikia laiko. Ankstyva sėja leidžia sulaukti vešlių, gerai išsišakojusių daigų, kurie vasaros pradžioje jau būna pasiruošę gausiam žydėjimui. Petunijų sėklos yra labai smulkios, todėl jų nereikėtų užberti žeme – pakanka švelniai paskleisti ant drėgno žemės paviršiaus. Kadangi sėkloms sudygti reikia šviesos ir šilumos, geriausia indelius laikyti šviesioje, šiltoje vietoje.
Petunijos labiausiai mėgsta saulę. Kuo daugiau šviesos jos gauna, tuo gausiau ir ilgiau žydi. Pavėsyje jos paprastai auga silpniau, mažiau šakojasi, o žiedų būna gerokai mažiau. Taip pat labai svarbu pasirūpinti puria, laidžia žeme ir reguliariu laistymu, ypač jei augalai auginami vazonuose ar loveliuose. Karštomis vasaros dienomis petunijos gali greitai perdžiūti, todėl joms reikia nuolatinės, bet ne per didelės drėgmės.
Dar viena priežastis, kodėl petunijos taip mėgstamos, – jų gebėjimas žydėti beveik be pertraukos nuo vasaros pradžios iki pat rudens. Jei reguliariai pašalinsite nuvytusius žiedus ir kartkartėmis patręšite žydintiems augalams skirtomis trąšomis, jos atsidėkos dar gausesniu ir įspūdingesniu žydėjimu. Būtent todėl petunijos yra vienas geriausių pasirinkimų tiems, kurie nori spalvingo, vešlaus ir ilgai akį džiuginančio vasaros gėlyno.
2. Lobelijos
Lobelijos yra vienos iš tų gėlių, kurios akimirksniu suteikia kompozicijoms lengvumo, švelnumo ir gausos įspūdį. Jų smulkūs, tankiai susitelkę žiedeliai sukuria tarsi žydintį debesėlį, todėl jos ypač gražiai atrodo tiek balkonų loveliuose, tiek pakabinamuose vazonuose, tiek gėlyno priekyje. Dažniausiai lobelijos siejamos su mėlynais žiedais, tačiau galima rasti ir baltų, violetinių, rožinių atspalvių veislių, todėl jos lengvai pritaikomos įvairaus stiliaus želdiniams.
Lobelijas verta sėti kovą todėl, kad jų daigai vystosi gana lėtai, o ankstyva sėja leidžia iki vasaros sulaukti stiprių, vešlių augalų. Sėklos labai smulkios, todėl jas reikia berti itin atsargiai ant drėgnos žemės paviršiaus ir neužberti storu žemės sluoksniu. Dėl mažo dydžio jos dažnai maišomos su smėliu, kad būtų lengviau pasėti tolygiai. Kad sėklos sėkmingai sudygtų, joms reikia šviesos, šilumos ir tolygios drėgmės, todėl daigyklas geriausia laikyti šviesioje, šiltesnėje vietoje.
Didžiausias lobelijų privalumas – jų universalumas. Jos tinka tiek pavieniams vazonams, tiek mišrioms kompozicijoms, kur gali užpildyti tuščias vietas tarp stambesnių augalų. Pakabinamuose vazonuose jos dažnai sudaro elegantiškai svyrančius, žiedais pasipuošusius „krioklius“, o gėlyne puikiai apibrėžia kraštus ir suteikia kompozicijai minkštumo. Dėl šios priežasties lobelijos itin dažnai derinamos su petunijomis, pelargonijomis, verbenomis ar kitomis vasarinėmis gėlėmis.
Lobelijos geriausiai auga saulėtoje arba šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje. Joms patinka puri, derlinga ir drėgmę išlaikanti, bet neužmirkstanti žemė. Karštomis vasaros savaitėmis labai svarbu stebėti, kad vazonuose augančios lobelijos neperdžiūtų, nes jos gana jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą. Jei augalas pradeda silpnėti ar žydėjimas sumažėja, dažnai padeda lengvas apkarpymas ir papildomas tręšimas – po to lobelijos neretai vėl atsinaujina ir toliau gausiai žydi.
3. Liūtpėdės (antiriniai)
Liūtpėdės, dar vadinamos antiriniais, yra vienos elegantiškiausių vasaros gėlių, kurios gėlynui suteikia ne tik spalvų, bet ir labai reikalingo vertikalumo. Jų aukšti, statūs žiedynai padeda kurti sluoksniuotą, gyvą ir išraiškingą kompoziciją, todėl jos ypač tinka gėlyno viduriui ar galinei daliai. Šios gėlės žavi klasikiniu grožiu ir labai plačia spalvų palete – nuo baltų, švelniai rausvų ir geltonų iki sodriai raudonų, oranžinių ar violetinių atspalvių. Dėl to liūtpėdes lengva priderinti tiek prie romantiško, tiek prie ryškesnio, modernesnio gėlyno.
Sėti liūtpėdes verta jau kovą, nes ankstyva sėja leidžia užauginti stiprius daigus ir sulaukti ankstesnio žydėjimo. Jų sėklos yra smulkios, todėl jas reikia berti ant lengvai sudrėkinto žemės paviršiaus ir neužberti storu sluoksniu. Daigams svarbi šviesa, šiluma ir tolygi drėgmė, todėl geriausia juos auginti šviesioje vietoje namuose, šiltnamyje ar daigykloje. Kadangi liūtpėdės iš pradžių auga gana lėtai, pradėti jas auginti kovą tikrai verta – taip iki sodinimo į lauką jos spėja gerai sustiprėti.
Didelis liūtpėdžių privalumas yra tas, kad jos ne tik puošia gėlyną, bet ir suteikia jam struktūros. Žemos, kiliminės ar svyrančios gėlės dažniausiai kuria plotį ir spalvinį foną, o liūtpėdės įneša aukščio bei elegancijos. Būtent dėl to jos labai gražiai dera su petunijomis, lobelijomis, zinijomis, verbenomis ar kitomis vasarinėmis gėlėmis. Jos tarsi „pakelia“ visą kompoziciją ir leidžia gėlynui atrodyti pilnesniam bei profesionalesniam.
Liūtpėdės geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje ir gerai drenuotoje dirvoje. Joms patinka pakankamai šviesos, o reguliariai laistant ir tręšiant jos ilgai bei gausiai žydi. Jei nužydėjusius žiedynus pašalinsite laiku, augalas dažnai ir toliau leis naujus žiedus, todėl dekoratyvumas išlieka ilgai. Kai kurios aukštesnės veislės gali reikalauti atramos, ypač jei auga atviroje, vėjuotoje vietoje.
4. Kosmėjos
Kosmėjos – vienos lengviausiai auginamų ir įspūdingiausių vasaros gėlių. BBC Gardeners’ World pataria jas sėti anksti, kovą arba balandį, patalpose, kad žydėjimas būtų kuo ilgesnis; taip pat pažymi, kad jos labai tinka apdulkintojams, o aukštesnės veislės suteikia dramatišką efektą gėlyne. Jei svajojate apie lengvą, romantišką ir gausų žydėjimą, kosmėjos yra kone privalomos.
5. Zinijos / Gvaizdūnės
Zinijos yra vienos ryškiausių ir efektingiausių vasaros gėlių, kurios gėlynui akimirksniu suteikia gyvybės, spalvų ir vasariško lengvumo. Jos vertinamos dėl labai plataus atspalvių pasirinkimo – nuo baltų, kreminių ir švelniai rožinių iki sodriai raudonų, oranžinių, geltonų ar violetinių žiedų. Be to, galima rasti ir skirtingų formų veislių: paprastų, pilnavidurių, chrizantemas ar jurginus primenančių žiedų. Būtent todėl zinijos puikiai tinka tiems, kurie nori, kad vasaros gėlynas atrodytų ryškiai, gausiai ir tikrai pastebimai.
Zinijas verta sėti kovą po priedanga, nes jos priskiriamos pusiau lepioms vienmetėms gėlėms, jautrioms šalnoms. „Gardeners’ World“ rekomenduoja jas sėti būtent kovą po danga, o į lauką sodinti tik tada, kai šalnų pavojus jau būna visiškai praėjęs, dažniausiai gegužę ar birželį. Ankstyva sėja leidžia užauginti stiprius daigus ir sulaukti ankstesnio bei ilgesnio žydėjimo sezono.
Šioms gėlėms labiausiai patinka saulėta, šilta ir nuo stipraus vėjo apsaugota vieta. RHS pabrėžia, kad zinijos mėgsta šilumą, saulę ir gerai drenuotą dirvą, o šaltos, sunkios ir šlapios augimo sąlygos joms netinka. Todėl jos geriausiai jaučiasi ten, kur vasarą žemė greičiau įšyla, neužsilaiko drėgmės perteklius ir augalai gauna daug tiesioginės šviesos. Tokiose vietose zinijos ne tik gausiau žydi, bet ir formuoja tvirtesnius, gražesnius kerus.
Dar vienas didelis zinijų privalumas – jos puikiai tinka skynimui. RHS jas įvardija kaip tinkamas ir gėlynams, ir skintų gėlių auginimui, o patyrę sodininkai dažnai pastebi, kad reguliarus žiedų skynimas skatina augalą formuoti naujus pumpurus. Dėl šios priežasties zinijos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori ne tik spalvingo gėlyno, bet ir vasariškų puokščių namams. Jos ypač gražiai dera su kosmėjomis, liūtpėdėmis, verbenomis ir kitomis vasarinėmis gėlėmis, nes suteikia kompozicijai sodrumo, ryškumo ir pilnumo įspūdį.
6. Verbena bonariensis
Jei norite, kad vasaros gėlynas atrodytų ne pernelyg griežtas ar „sustatytas“, o lengvas, natūralus ir šiek tiek primintų laukinę pievą, Verbena bonariensis yra vienas geriausių pasirinkimų. Šis augalas išsiskiria aukštais, plonais, tačiau tvirtais stiebais ir virš jų tarsi ore pakibusiais smulkiais violetiniais žiedynais. Būtent dėl šios savybės verbena suteikia gėlynui ypatingo lengvumo – ji neužgožia kitų augalų, bet visai kompozicijai suteikia judesio, aukščio ir natūralistinio žavesio.
Šią verbeną verta sėti kovą, nes jai reikia šiek tiek daugiau laiko sustiprėti iki persodinimo į lauką. Ankstyva sėja leidžia užauginti stipresnius daigus, kurie vasaros viduryje jau pradeda žydėti ir dekoratyvumą išlaiko iki pat rudens. Ji ypač tinka tiems, kurie nori ilgo žydėjimo sezono ir gėlyno, kuris gražiai atrodo ne tik vasaros pradžioje, bet ir vėliau, kai dalis kitų augalų jau ima silpti.
Didžiausias Verbena bonariensis privalumas yra jos gebėjimas suteikti gėlynui vertikalumo, bet kartu neapsunkinti vaizdo. Dėl ažūriškos formos ji puikiai dera su daugybe kitų vasarinių ir daugiamečių augalų: kosmėjomis, ežiuolėmis, šalavijais, dekoratyvinėmis žolėmis, rudbekijomis ar net rožėmis. Ji ypač tinka natūralistinio stiliaus gėlynams, kur svarbu ne tik spalva, bet ir bendra augalų forma, lengvumas bei judesys vėjyje.
Šiam augalui labiausiai patinka saulėta vieta ir gerai drenuota dirva. Verbena geriau jaučiasi ten, kur nėra užsistovėjusios drėgmės, todėl per sunki, šlapia žemė jai gali nepatikti. Užtat saulėje ji atsiskleidžia visu grožiu – stiebai būna stipresni, o žydėjimas gausesnis. Įsitvirtinusi ji gana neblogai pakelia ir trumpesnius sausesnius laikotarpius, todėl yra mėgstama ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl gana nesudėtingos priežiūros.
Dar viena svarbi priežastis auginti Verbena bonariensis – ji labai patinka drugeliams, bitėms ir kitiems apdulkintojams. Jei norite ne tik gražaus, bet ir gyvybingo gėlyno, kuriame netrūktų vabzdžių dūzgimo ir judėjimo, ši gėlė tam tinka idealiai. Ji tarsi sujungia dekoratyvumą ir natūralumą, todėl sodas atrodo ne tik spalvingas, bet ir gyvas.
Tai augalas tiems, kurie mėgsta lengvai laukinį, modernų ir kartu labai elegantišką stilių. Verbena bonariensis nėra ta gėlė, kuri traukia dėmesį stambiais, sunkiais žiedais – jos grožis slypi ore tvyrančiame lengvume, grakštume ir gebėjime visą gėlyną paversti įdomesniu. Jei svajojate apie vasaros gėlyną, kuris atrodytų natūraliai prabangus ir neperkrautas, ši verbena tikrai verta vietos jūsų sode.
7. Salvijos
Salvijos yra vienas geriausių pasirinkimų tiems, kurie nori, kad vasaros gėlynas atrodytų sodriai, ilgai žydėtų ir turėtų šiuolaikiško, elegantiško charakterio. RHS pabrėžia, kad salvijos žydi ilgai – vasarą ir ankstyvą rudenį – o jų žiedai gali būti pačių įvairiausių spalvų, todėl jos tinka ir lysvėms, ir vazonams.
Šias gėles verta pradėti auginti anksti, nes RHS rekomenduoja salvių sėklas sėti šildomame šiltnamyje arba propagatoriuje, kad būtų išauginti stiprūs jauni augalai. Tai ypač naudinga, jei norite, kad iki sodinimo į lauką daigai jau būtų gerai sustiprėję ir vasarą greičiau pradėtų formuoti vešlius kerus bei žiedynus.
Didelis salvių privalumas yra tas, kad jos gėlynui suteikia ne tik spalvos, bet ir aiškios struktūros. Jų žiedynai dažniausiai būna statūs, grakštūs, todėl labai gražiai kontrastuoja su žemesnėmis, svyrančiomis ar kiliminėmis gėlėmis. Dėl to salvijos puikiai dera su petunijomis, lobelijomis, verbenomis, kosmėjomis ar dekoratyvinėmis žolėmis. Jos padeda sukurti tvarkingą, bet kartu lengvą ir modernų gėlyno vaizdą. Tai yra išvada iš jų augimo formos ir naudojimo lysvėse bei konteineriuose.
Kaip susikurti tikrai įspūdingą gėlyną?
Kad rezultatas būtų gražus ir neatrodytų chaotiškas, verta derinti skirtingus aukščius: priekyje sodinti žemesnes gėles, pavyzdžiui, lobelijas ir petunijas, viduryje – tankesnes zinijas ar salvijas, o gale arba tarp kitų augalų – kosmėjas, liūtpėdes ar verbena bonariensis. Toks derinys sukuria sluoksniuotą, pilną ir vizualiai turtingą vaizdą.
